Nesugautas – ne vagis? Moterų manipuliacijos, siekiant apgauti ir išlikti

Manipuliacija yra kito žmogaus išnaudojimas savo reikmėms, priverčiant kitą padaryti tai, ko tas nenorėjo ir neketino daryti. I. Kantas (toks vokiečių filosofas) kadaise iškėlė gražią idėją, kad žmogus visada turi būti tikslas ir niekad – priemonė. Tačiau realybėje visi daugiau ar mažiau sudaiktiname kitą žmogų ir elgiamės manipuliatyviai, siekdami sau naudingų tikslų. Tai labai gerai matyti koučerių mėgstamoje klišėje: tu niekam nieko neskolingas, todėl mylėk save ir gyvenk dėl savęs. Kitaip sakant, kiti yra tik priemonės tavo geram gyvenimui. Taip yra todėl, kad iš prigimties esame egoistai, besirūpinantys savo išgyvenimu. Mūsų pagrindinis tikslas pirmiausia yra „aš“ ir „aš“ fizinis išlikimas, o tik po to – kiti. Į „aš“ ratą kaip jo periferija įeina ir artimiausi žmonės, nes jie taip pat suvokiami kaip „aš“ dalis.

Manipuliacijos asmeninėje sferoje apibūdinamos ir kaip makiavelizmas santykiuose: tikslas pateisina priemones. Tikslas – nauda sau, priemonės – naudojimasis kito šiltais jausmais siekiant naudos sau. Manipuliacijoje nėra fizinio smurto, manipuliatorius nusitaikęs į psichinę struktūrą, pateikdamas kažką kaip naudą ir gėrį kitam, nors iš tiesų tai yra jo nuosavas gėris. Sėkmingos manipuliacijos atveju užpultasis turi jos nepastebėti – kaip iliuzionisto triuko. Manipuliacijos veikia tol, kol manipuliacijų objektas suinteresuotas santykių išsaugojimu.

Atrodytų, o kas čia blogo tam, kad gautum, ko nori, kažką pagirti arba pasinaudoti kito silpnosiomis vietomis. Blogai yra tai, kad manipuliatorius...