Jei pasinaudosime psichologo Erico Berne siūlomomis schemomis, tai net ir tušti pasiplepėjimai suteiks išsamių žinių apie pašnekovą.
Dar nepradėjęs kalbėti kūdikis jau nutuokia, ar aplinkiniai juo džiaugiasi, ar ant jo pyksta taigi nutuokia, ar jis yra geras ar blogas. Vėliau jis vienokį ar kitokį vertinimą girdės iš tėvų ir apie penktus – šeštus savo gyvenimo metus jau tvirtai vadovausis nuostata: man gera, pasaulis nuostabus, o aš padarysiu jį dar geresniu arba – man bloga, pasaulis šlykštus, kada nors atkeršysiu (dar nežinau kam, gal net sau pačiam).
Bet kokie vėlesni suaugusio žmogaus sprendimai remiasi panašiomis vaikystėje išugdytomis nuostatomis, kurių nėra daug. Todėl ir jas atpažinti gana lengva.