Pandemija Lietuvoje kenkia ne tik sveikatai, bet ir santuokoms: padaugėjo skyrybų prašymų, tik šįkart jos – neįprastos

Dar prieš pusantrų metų, prasidėjus pirmajai koronaviruso bangai, buvo imta kalbėti, kad karantinas prie gero neprives – padaugės tarpusavio rietenų, ko pasekmė gali būti skyrybos. Ir išties, šiemet Lietuvoje pastebima tendencija – žmonės pradėjo dažniau gyventi skyrium ir pateikia daugiau ištuokų prašymų – tai pastebi tiek teisininkai, tiek psichologai. Skirtumas tas, kad skyrybos nevyksta labai konfliktiškai – sutuoktiniai nebekaltina vieni kitų, o nori skirtis taikiai.

Neatlaikė tos santuokos, kurios ir taip braškėjo

Lietuvoje šiemet padaugėjo ištuokų prašymų, lyginant su praėjusiais metais. Tokią išvadą, remdamasi savo bei kolegų patirtimi, daro advokatė, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos profesorė dr. Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė. Statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais santuokų ir ištuokų rodikliai buvo netgi šiek tiek mažesni nei užpernai. Vis tik šiemet, kaip pastebi advokatė, dažniau nei įprastai tenka dirbti su santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylomis. 

„Kol kas tai nėra šimtu procentų patvirtinta sociologinių tyrimų, todėl vartojame sąvoką „galimai“, vis tik tas pandeminis aspektas galimai padarė savo. Pernai vasario mėnesį buvo paskelbta ekstremalioji situacija, kovo mėnesį buvo įvestas karantinas – buvo įdiegtas tam tikras žmonių teisių suvaržymas. Asmenims patekus į tą apribojimų kontekstą – priverstinai palikus komforto zoną, kuri buvo įprasta žmonių gyvenimo būtis, patogi ir nusistovėjusi, tai turėjo įtakos ir jų santykių kokybei“, – pastebi advokatė. 

I. Kudinavičiūtė-Michailovienė pateikia pavyzdžių, kas galėjo turėti įtakos sutuoktinių santykių pablogėjimui: