Tokia taktika tikrai nepadeda efektyviai užbaigti konfliktą, bet visgi kartais sunku nutraukti tokius „užsiožiavimus“ ir pripažinti, kad elgiesi nekonstruktyviai ir tik gilini konfliktą. Juk tai principų reikalas. Apie „užsiožiavimus“ kalbamės su psichologe, psichoterapeute praktike Gabriele Chmieliauskaite.

Anot psichologės, kai kalbame apie tokį „užsiožiavimą“ iš tiesų turime omenyje fenomeną, kuris apima nenorą bendrauti su kitu asmeniu. „Šitas reiškinys ar fenomenas, kuris dažniausiai kyla konflikto metu, gali būti labai skausmingas, varginantis ar žalingas kitam asmeniui. Todėl, kad dažniausiai jis apima kito asmens rūpesčių ar poreikių sumenkinimą arba atmetimą. Žmogus gali imti manyti, kad jis yra nesvarbus. Tai yra labai skausminga“, – paaiškina psichologė.

Naudodamas tokią taktiką, sako G. Chmieliauskaitė, žmogus gali sėdėti paniuręs ir tylėti, kol kitas tampa vis labiau emocingas, nes jaučiasi neišgirstas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją