Piršliavimas tinderio epochoje: kaip kitų pagalba rasti antrąją pusę?

Dauguma iš mūsų bent kartą gyvenime turėjo patirties su vadinamaisiais piršliais – ar patys kam nors siūlėte supažindinti su potencialiai tinkančiu žmogumi, ar jums kas nors norėjo pripiršti antrąją pusę. Nepaisant itin didelio pažinčių programėlių populiarumo, piršliavimo praktika niekur nedingo ir šiandien. Psichoterapeutės Inita Golšteina ir Jolanta Usinia „Delfi“ papasakojo, kodėl tai vyksta, ir į ką reikia atkreipti dėmesį, jeigu labai jau norisi bičiuliui ar draugei padėti partnerės ar partnerio paieškose.

Jokių laimingos pabaigos garantijų

Niekas negali padėti kitam žmogui sutikti žmogų, su kuriuo jis bus laimingas visą likusį gyvenimą. Piršlys ar piršlė iš tikrųjų gali prisidėti, bet jo darbas apsiriboja galimybių suteikimu. Ir visai nesvarbu, kas panoro piršliauti – draugai, artimieji ar supažindinimo srities profesionalai – viskas, ką jie gali padaryti, apsiriboja pasiūlymu susipažinti su galbūt patiksiančiu žmogumi, bet jokių amžinos laimės garantijų niekas neduoda. Kaip ir „Tinder“ pažinčių programėlė, pažymi psichoterapeutai: tiesiog yra žmonių, kuriems nepriimtinas viešumas, todėl jie renkasi diskretiškesnes piršliavimo paslaugas.
Vienokių ar kitokių santykių ieškantys žmonės pirmiausia turi patys atsakyti į klausimą, kam jiems to reikia, ir kodėl jiems iki dabar nepasisekė sukurti gerų santykių, sako ekspertės.