Psichikos liga, kuri „tarsi trenkia iš dangaus“: kartais painiojama su sunkia depresija

Psichologijos ir psichiatrijos mokslininkai vieningai teigia, kad šizofrenija yra sunkiai atpažįstama liga – ją lengva supainioti ir su sunkia depresija, ir su kitomis psichikos ligomis. Štai psichiatrijos profesorius iš Vokietijos Eckartas Rütheris rašo, kad daug kas klaidingai mano, jog šizofrenija – tai asmenybės skilimas. Iš tiesų, asmenybės susiskaidymas yra disociacinio tapatumo sutrikimo atveju, o šizofrenija – tai asmenybės nykimas. Jeigu žmogaus asmenybę įsivaizduosime kaip sniego senį, tai esant šizofrenijai jis tirps. Todėl kuo anksčiau bus pradėtas gydymas, tuo jis bus sėkmingesnis, nes liga dar nebus spėjusi sunaikinti asmenybės.

Žodis „šizofrenija“, išvertus iš graikų kalbos, ir reiškia „skilusį protą“. Terminą sugalvojo Eugen Bleuleris 1911 m., kai pastebėjo, kad kai kada demencinio pobūdžio sutrikimai, kurie parastai pasireiškia vyresnio amžiaus asmenims (pavyzdžiui, psichozės simptomai – kliedesiai, haliucinacijos, sutrikęs mąstymas, intelekto silpnėjimas, funkcinis paralyžius ir kt.), atsiranda gana anksti. Šizofrenija dažniausiai suserga 15–35 metų žmonės, o moterims gali pasireikšti ir truputį vėliau, tačiau paprastai nesuserga vyresni žmonės ar vaikai. Kai jau ištinka pirmoji ūmi psichozė, artimiesiems atrodo, kad ši liga tarsi „trenkė iš dangaus“. Jie paprasčiausiai nepastebėjo tos „tyliosios“, dar tik prasidedančiosios fazės.