Savikontrolė reikalinga ne visada? Natūralioji atranka šiuo klausimu savaip sutvarkė reikalus

Jeigu jūs rūkote ar turite kokį kitą žalingą įprotį, tokį kaip priklausomybė nuo heroino, pornografijos, šokolado, jums turbūt teko bent kartą ilgai pasvarstyti, ar verta atsiduoti tokiam malonumui. Galbūt anksčiau, kelis kartus pabandę jį patirti, jūs pajutote potraukį ir supratote, jog jis gali galiausiai jus užvaldyti. Šiaip ar taip, tokie pasvarstymai tam tikru momentu tikriausiai nusileido trumpalaikiam malonumui. Ir, laikui bėgant, atsirandant vis daugiau galimybių patirti malonumą, jūs vis mažiau laiko skirdavote pasvarstymui. Paskata nedelsiant patirti pasitenkinimą tiek sustiprėjo, jog priešintis tapo beprasmiška. Štai kaip veikia tokie dalykai.

„Delfi Plius“ pristato ištrauką iš Roberto Wrighto knygos „Kodėl budizmas yra pagrįstas“. Knygą iš anglų kalbos vertė Algirdas Kugevičius, o išleido leidykla „Kitos knygos“.

Aukštųjų mokyklų futbolo treneriai šį procesą gali apibūdinti savaip. Jie sako, jog savidrausmė primena raumenį. Jeigu raumenimi naudojiesi, jis stiprėja, o jei ne – silpnėja. Ši nuvalkiota tiesa, regis, turi plačią prasmę: jei prieš pagundas atsilaikanti jūsų dalis keliskart jas įveikia – jeigu ji sėkmingai treniruojama, vėliau turėtų sektis jau geriau. O jeigu kelis kartus iš eilės nepasiseka, nesėkmės gali tęstis ilgą laiką.

Iš tikrųjų, ši raumens metafora yra tokia taikli, kad kai kurie psichologai, tiriantys šiuos dalykus,