O kuriame Lietuvos pakraštyje iš miško tikrai negrįšime nusivylę, geriausiai gali papasakoti ten šeimininkaujantys miškininkai.
Kur ieškoti nesukirmijusių
Baravykai grįžo į tradicines vietas, bet nesukirmijusių geriau ieškoti eglynuose.
„Beržų lapai krinta, liepos gelsta ir kiti rudens ženklai gamtoje jau aiškiai matomi, bet dienomis šią savaitę orai dar buvo visai vasariški, tik nuo ketvirtadienio atvėso. Dzūkai negavo lietaus beveik savaitę, sausi pušynėliai jau traškėjo, bet baravykai nenustojo dygti“, – sakė Latežerio girininkas Artūras Pavalkis.
Jo teigimu, net ir ilgiau nepalijus miškas neišdžiūsta taip, kaip vasarą, nes gelbsti vėsesnės naktys, rytiniai rūkai. O ketvirtadienio rytą juos palaistė lietus, nors Dzūkijos miškininkai priešgaisrinio budėjimo nenutraukia pirmiausia todėl, kad miškuose šiuo metu lankosi daug žmonių.
„Pastebėjau, kad toje pačioje miško atkarpoje tarp Druskininkų ir Latežerio kelis kartus per dieną pasikeičia grybautojų automobiliai. Net ir tokiame miške, kurį jau praėjo kelios grybautojų komandos, visi kažko randa“, – kalbėjo miškininkas.
A. Pavalkis pasakojo, kad prieš savaitę daugiausiai baravykų būdavo eglynuose, o dabar jie pasipylė sausame pušyne, tradicinėse baravykavimo vietose, kur dzūkai įpratę juos rasti.
„Deja, pušyne dygstantys baravykai, net ir nedideli, storais tvirtais kotais, gerokai dažniau būna sukirmiję, negu eglyno ilgakočiai, išrauti iš gilių žalių samanų. Pastarieji net ir peraugę būna sveiki, nepaliesti kirminų“, – sakė girininkas.
Tose miško vietose, kur pušyne įsiterpia beržų juostos, galima rasti raudonviršių, kurie kirmija gerokai mažiau už makavykus ar šilbaravykius. O ten pat randamų paberžių, pasak A. Pavalkio, dzūkai rinkti neskuba ir vadina juos poilsiautojų grybais.
„Baravykai tiesiog iššovė, po kelių nederlingų metų Dzūkijoje jų tikrai gausu ir šį savaitgalį dar bus galima prisirinkti, nes mačiau miške ir visai mažų, vos prasikalusių. O paskui, rugsėjo pabaigoje ir spalį, dar tikimės sulaukti žaliuokių dygimo. Jos nebijo net ir nedidelių šalnų ir gali augti iki vėlyvo rudens“, – pasakojo A. Pavalkis.
Aukštaičiai ragauja rudmėses
„Aukštaitijoje dabar pilni miškai grybautojų, kartais net sunku rasti, kur automobilį pasistatyti. Ypač eglynuose prie Ignalinos. Bet ir grybų dygimas dar nesibaigė, kas atvažiuos šį savaitgalį, turėtų gerai prisigrybauti, jei tik nepataikys į kitų jau visai išgrybautą vietą“, – sakė Mindaugas Ilčiukas iš Valstybinių miškų urėdijos Ignalinos regioninio padalinio.
Pasak miškininko, baravykai Aukštaitijoje gausiausiai dygsta vidutinio amžiaus, maždaug 50-60 metų eglynuose, žaliose samanose ir spyglių paklotėje. Tiesa, pasitaiko vis daugiau sukirmijusių baravykų, o didesni sukirmiję visi iki vieno.
Prie Zarasų jau galima prisirinkti rudmėsių, bet apie Ignaliną jų mažiau.
„Rudmėsės auga pamiškių žolėje, bet pasitaiko jų ir jaunų eglynų tankmėje“, – kalbėjo M. Ilčiukas.
Žemaičiai jau atsigrybavo, bet dygimas nesibaigia
Žemaitijoje grybų taip pat gausu, bet panašu, kad grybautojams jie jau nusibodo.
„Grybautojų antplūdis į miškus jau atslūgo – žemaičiai atsigrybavo. Vežė pilnais krepšiais, bagažinėmis, paskui vargo apdorodami. O grybai vis dar auga, ir ne tik baravykai“, – sakė Tverų girininkas Stasys Vaičkauskas.
Jo teigimu, gausiausiai Žemaitijoje baravykai dabar dygsta maždaug 25-30 metų eglynuose, giliose žaliose samanose arba žolėje, o brandžiame miške jų mažiau.
„Senuose drebulynuose galima prisirinkti raudonviršių“, – kalbėjo S. Vaičkauskas.
Tverų girininkas įsitikinęs, kad šį savaitgalį į Žemaitijos miškus išsiruošę grybautojai laimikiais skųstis negalės. Miškuose dar daug jaunų sveikų grybų, tai reiškia jų dygimas greitai nesibaigs, tačiau didesni baravykai jau pradėjo kirmyti.
Nemenčinės miškus užplūdo grybautojai
Į Nemenčinės kraštą, kaip sakė Sužionių girininkė Gražina Kuliešienė, šiomis dienomis suvažiavo daug grybautojų iš sostinės, grybus renka ir vietos gyventojai, bet dygimas toks gausus, kad iš miško niekas negrįžta su tuščiomis pintinėmis.
„Toliau dygsta baravykai. Nemažai jų sukirmiję, bet yra ir jaunų, sveikų, tai reiškia, kad dygimas dar tęsis. Dabar jau negalėčiau išskirti, kokiuose miškuose daugiausiai grybų, nes jų randama visur – ir eglynuose, ir pušynuose, ir mišriuose miškuose“, – teigė girininkė.
Nemenčinės miškuose pradėjo dygti rudmėsės. Čiabuviai žino vietas, kur jų galima prisirinkti, o svečiams iš Vilniaus G. Kuliešienė pataria užsukti į tankius eglynus.
Pasak girininkės, po ketvirtadienio lietaus tikrai tapo aišku, kad šį savaitgalį ir kitos savaitės pradžioje prie Nemečinės tikrai bus galima prisigrybauti, o kas nutiks vėliau, priklausys nuo orų permainų.