Šiemet aš auginsiu medžius: kaip nebrangiai įkurdinti kuo daugiau augalijos sodyboje ar kieme

Ilgėjančios dienos, dažniau pasirodanti saulė visuomet būdavo lyg koks negirdimas starto šūvis sodininkams: perkam sėklas, plaunam daiginimo indelius, braižom sodinimo schemas ir kišam sėklas į žemę. Pomidorai, agurkai, kopūstai ir visos kitos daržovės. Šiemet man visai kitokia nuotaika. Trapaus pasaulio akivaizdoje norisi kažko monumentalaus. Kažko, ko nepajėgs taip greitai sugriauti vieno žmogaus įgeidis ar sergantis protas, už ką bus jėgų kovoti ne mažiau nei už savo griaunamus namus, atimamą tėvynę ir teisę būti. Aš šiemet noriu sodinti medžius.

Geriausias laikas – dabar

Puikioje knygoje „Medžių istorija“ (autorius Richardas Powersas) radau nuostabų dialogą:

– Kada geriausias laikas sodinti medį? Prieš dvidešimt metų.

– O kada kitas geriausias laikas? Dabar.

Tad vos tik prašils tiek, kad galima būtų iškasti duobę, aš imsiu kasti duobes. Nežinau, kaip kiti žmonės planuoja savo sodus, man labiausiai patinka kažkur atsistoti ir įsivaizduoti mintyse, ar keli metrai prieš save norėčiau visuomet matyti kokį medį, kaip nuo jo kristų šešėlis ir kur čia galėčiau įkurdinti suoliuką, o gal net visai smagu būtų sėdėti ant žemės to medžio šešėlyje.

Galiu ilgai žiūrėti į šermukšnio, ožekšnio ar kokio kito medžio nuotrauką ir įsivaizduoti jį vienoje ar kitoje savo sklypo vietoje. Aš jau net turiu mintyse tą sąrašą medžių, kuriuos noriu sodinti. Iki šiol nuo to mane sulaikė tingumas ir pinigų stygius. Dabar turiu labai didelį norą, bet pinigai vis tiek išlieka norus ribojančiu faktoriumi.

Todėl nusprendžiau susikurti strategiją, kaip įkurdinti kuo daugiau medžių savo sodyboje išleidžiant mažiau pinigų.