– Jau šiandien viso pasaulio kinai švenčia Naujuosius metus. Kuo ši šventė gali būti aktuali vakariečiams? Lietuviams? Ar mes turėtume ja domėtis, o gal dėl to, kad tai vyksta kitoje žemės pusėje net neverta kreipti į ją didelio dėmesio?
– Apie aktualumą galime pradėti kalbėti jau nuo to, kad kinų horoskopas yra tapęs neatskiriama viešojo diskurso dalimi, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Vakarų valstybėse. Turbūt kiekvienas iš mūsų žino savo ne vien Vakarų kultūroje labiau įprastą graikišką Zodiako ženklą, bet ir kinišką. Aš asmeniškai jau lankydamas vaikų darželį žinojau, kad pagal kinų Zodiaką esu drakonas; ko gero nė viena stambi Lietuvos žiniasklaidos priemonė nepaliks savo auditorijos nežinioje apie tai, su kuriuo iš 12 kinų Zodiako gyvūnų siejami šie metai; tą neretai savo proginėse kalbose pamini ir politikai ar kiti vieši asmenys. Visa tai parodo, kad ši šventė ir su ja siejama tradicinė kinų kosmologija ne tik galėtų, bet jau seniai yra aktuali mums, Lietuvoje ir Vakaruose. Kaip globalizacijos dėka visame pasaulyje net ir nekrikščionys švenčia Kalėdas (mažų mažiausiai bent jau prekybos centrai pasipuošia kalėdinėmis dekoracijomis), taip ta pati globalizacija Kinų Naujuosius metus pavertė globaliosios kultūros dalimi. Žinoma, kokią prasmę suteikti šiai šventei ar ją ignoruoti yra kiekvieno žmogaus asmenis reikalas.
– Ar tarp kinų ir lietuvių naujųjų metų tradicijų yra kažkokių bendrų sąsajų? Ar tiek šventimo būdas, tiek požiūris į naujuosius skiriasi kardinaliai? Ko lietuviai šioje vietoje galėtų pasimokyti iš kinų?
– Visų pirma, kinai švenčia ir tarptautinius Naujuosius metus sausio 1 d. Tiesa jiems tai nėra labai didelė šventė, bet televizijos kanalai transliuoja kažką panašaus į „naujametį žiburėlį“. Vis dėlto, tai daugiau yra jaunimo, ir ypač įsimylėjėlių šventė, savo turiniu artimą Šv. Valentino dienai. Kinų Nauji metai tuo tarpu yra pati didžiausia kiniška šventė metuose. Sakyčiau, tai yra kiniškos Kalėdos, Velykos ir Užgavėnės kartu sudėjus. Esminis aspektas – žiemos palydėjimas ir naujojo pavasario pasitikimas. Ne veltui Kinijoje į valdžią atėjus komunistų partijai, kinų Naujieji metai oficialiai buvo pervadinti į „Pavasario šventę“ ( kin. Chun jie, angl. Spring Festival). Esminis šios šventės bruožas – visos šeimos – vaikų, tėvų ir senelių susirinkimas prie vieno stalo. Tuo požiūriu tai atitinka lietuviškas Kalėdas ar Velykas. Bet žinoma, pagrindinė šventės konotacija – žiemos periodo pabaiga, ir ateinančio naujo pavasario, tuo pačiu ir naujo gamtos ciklo pradžia, yra švenčiama kone visose kultūrose. Prisiminkime kad ir spalvinguosius Rio de Žaneiro karnavalus. Lygiai taip pat mes turime Užgavėnes – pergalės, o gal tiksliau sugebėjimo ištverti žiemos vargus šventę, žyminčią ir naujas viltis, siejamas su artėjančiu šiltuoju metų laiku. Tuo požiūriu, panašumas labai didelis. Skiriasi tik turinio detalės. Iš kinų šioje vietoj galima būtų pasimokyti tradicinių šeimos vertybių ir pagarbos vyresniesiems, nes ši šventė demonstruoja kinų sugebėjimą (arba bent jau pastangas) perlipti per savąjį ego ir visomis išgalėmis parodyti rūpestingumą savo tėvais, seneliais; tuo pačiu seneliai demonstruoja savo meilę vaikaičiams, giminės mažuosius apipildami dovanomis.
– Lietuvoje chinatown’o neturime, bet šalyje gyvenančių kinų yra. Galbūt teko girdėti kaip jie švenčia Naujuosius metus? Gal susirenka visa bendruomenė, o gal, atvirkščiai, išvykę svetur jie dėl noro ar galimybių stokos nešvenčia ir pamiršta tradicijas?
– Teko ne tik girdėti, bet ir dalyvauti. Lietuvoje gyvenantys kinai dažniausiai švenčia Naujuosius metus draugų ir artimųjų būryje, savo namuose arba kinų restorane, neretai švęsti pasikviečia ir draugus lietuvius. Neskaitant to, Kinijos ambasada irgi organizuoja oficialų Naujųjų metų banketą ypatingiems svečiams, taip pat atskirą uždarą banketą Lietuvoje gyvenantiems kinams. Lietuvoje veikiančios Lietuvos kinų organizacijos ir įmonės taip pat organizuoja savo Naujų metų pobūvius, šventę organizuoja ir Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas. Žodžiu Lietuvoje kinų Naujieji metai švenčiami tikrai gausiai. Žinoma, COVID-19 pandemija situaciją kardinaliai pakeitė.
– Keletą metų Pakruojo dvare buvo rengiama Didžiųjų Kinijos žibintų šventė. Lankytojai galėjo išvysti daugybę kiniškų instaliacijų, skulptūrų. Ką apskritai manote apie tokią šventę Lietuvoje? Ir kaip patys kinai vertina tokius vakariečių rengiamus festivalius? Jiems tai džiaugsmas, kad jų kultūra nešama į platų pasaulį ar kaip tik nusivylimas dėl tokios kaip ir kultūrinės apropriacijos/ komercializacijos?
– Pakruojo šventėje nebuvau, bet analogiškų žibintų-skulptūrų teko ne kartą matyti Kinijoje. Asmeniškai nematau jokių problemų su šiuo renginiu ir net neabejoju, kad jokių problemų su tuo nemato ir kinai. Kultūrinė apropriacija kinams nėra aktuali problema, bent jau tiems, kurie turi ką veikti gyvenime. Pačioje Kinijoje gausu kultūrinės apropriacijos, neretai atliekamos be jokių skrupulų. Pavyzdžiui, architektūra. Turbūt jau nebeliko nė vienos provincijos Kinijoje, kurioje nestovėtų bent viena Eifelio bokšto kopija, prabangus gyvenamųjų namų kvartalas, papuoštas antikinėmis kolonomis ar „triumfo arkomis“ irgi ne toks jau ir retas reiškinys. Ir vargu, ar tuose kvartaluose gyvenantys kinai kvaršina sau galvą samprotavimais apie Platoną ar romėnų teisę. Lygiai taip pat Kinijoje gausu ir sukomercintų ir į vartotojiškumą orientuotų pačios tradicinės kinų kultūros formų. Tad net žiūrėdami į žibintus-skulptūras savo pačių šalyje, kažin ar vidutiniai kinai jose mato kažką daugiau nei tiesiog galimybę pasidaryti gražią asmenukę socialiniams tinklams.
– Esate sinologas daug laiko praleidęs Kinijoje. Ar teko pačiam būti ten šiuo laikotarpiu? Kas paliko didžiausią įspūdį?
– Taip, teko gyventi Kinijoje Naujųjų metų periodu. Galbūt sudaužysiu kai kuriems rožinius akinius, bet tai yra absoliučiai blogiausias laikas metuose būti užsieniečiu Kinijoje. Kinų Naujieji metai švenčiami bemaž dvi savaites, iš kurių visą savaitę visoje šalyje bemaž niekas nedirba, gatvės ištuštėja, visi vietiniai draugai išvažiavę pas savo tėvus, taip pat šiuo metu laiku daug kur Kinijoje šalta, tad ir gamtoje džiugesio mažai. Kadangi šiuo laikotarpiu vyksta masinė populiacijos migracija iš didžiųjų miestų į kaimus, o po šventės – atgal, sunkiai įmanoma gauti traukinių, lėktuvų ar net tarpmiestinių autobusų bilietus. Susivėlinus, ir pradėjus ieškoti bilietų „tik“ savaitę prieš kelionę, ko gero teks pasitenkinti stovimu bilietu žmonių kaip silkių prisigrūdusiame pačiame lėčiausiame traukinyje, kur vagonuose dar ir rūkoma (tiesa, reikia paminėti, kad greituosiuose traukiniuose rūkyti draudžiama, bet žmonių susigrūdimas bus ne ką mažesnis). O jeigu kelionė tokiu traukiniu trunka 20–30 valandų... Teko ir savo kailiu tą patirti, tai tikrai nenorėčiau pakartoti...
Žinoma tai nereiškia, kad negalima sutikti Naujųjų metų turiningai. Neretai kinai su džiaugsmu pakviečia draugus užsieniečius švęsti pas save į šeimą. Tokiu atveju tikrai pavyks pajusti šventės šurmulį ir dvasią. Kartu susibūrę Kinijoje gyvenantys užsieniečiai irgi gali labai puikiai praleisti laiką. Keliaujant po šalį, puiki idėja būtų apsistoti kuo didesniame tarptautiniame jaunimo hostelyje. Juose irgi dažnai organizuojami specialūs Naujųjų metų renginiai užsieniečiams, supažindinama su šventės tradicijomis. Pats kaip tik kartą ir sutikau kinų Naujuosius metus Čengdu miesto hostelyje. Su kitais bendrakeleiviais mokėmės gaminti tradicinius koldūnus, ėjome į gatvę stebėti ir patys šaudyti fejerverkų. Triukšmo ir ugnies buvo tikrai žymiai daugiau nei bet kur Lietuvoje Naujųjų metų naktį. Įspūdžiai tikrai nepamirštami.
– Daugeliui vakariečių kinų Naujieji metai asocijuojasi su kinų horoskopais. Ar galėtumėte papasakoti apie jų suvokimą Kinijoje? Patys kinai į juos žiūri labiau rimtai ar kaip į pramogą?
– Kiek žmonių, tiek požiūrių. Šiaip tikėjimas kiniškais horoskopais, astrologija, numerologija, geomantika ir tiesiog prietarais yra itin giliai įsišaknijęs, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių. Taip pat pastebima, kad Kinijos pietuose žmonės žymiai prietaringesni, nei šiaurėje. Itin didelis dėmesys skiriamas naujagimio vardo parinkimui, dėl ko itin dažnai kreipiamasi į fengšui specialistus, pas juos konsultuojama ir renkantis gyvenimo partnerį, vestuvių ar laidotuvių datą ir vietą. Itin daug su būrėjais konsultuojasi ir verslininkai, architektai, net politikai. Viskas tradicinėje kinų pasaulėžiūroje persmelkta sąveika tarp in ir jang jėgų, či energijos cirkuliacijos ir nuolatinės transformacijos principais. Šie principai reguliuoja tiek žmogaus kūną, tiek ir visos Visatos procesus.
– Kaip apskritai patys kinai žiūri į Naujuosius metus? Ar jiems jie taip pat simbolizuoja naują pradžią, jie nusistatinėja naujųjų metų tikslus kaip ir vakariečiai?
– Taip, į Naujuosius metus žiūri kaip į naują viltį ir naują pradžią, taip pat kaip į padėką už tai, kad pavyko pergyventi (atlaikyti) senuosius metus. Tikimasi, kad atliekant tradicinius ritualus pavyks prisikviesti laimę ir ekonominę gerovę.
– Kokią vietą Naujųjų metų šventė užima kinų gyvenime? Ar jie tam skiria daug dėmesio ir kaip tas dėmesys keitėsi bėgant laikui? Galbūt seniau buvo švenčiama intensyviau, o dabar ramiau? Taip pat kaip švenčiama šiemet pandemijos akivaizdoje?
– Tai neabejotinai pati svarbiausia šventė metuose. Šio statuso ji ko gero niekada nebuvo praradusi, galbūt tik maoizmo laikotarpiu (1949–1976) Kinijos valdžia bandė atsikratyti „feodalinių prietarų“, tad visos tradicinės kultūros formos patyrė puolimą, bet ir šiuo periodu kinų Naujieji metai buvo aktyviai švenčiami. Tiesa, vartotojiškos kultūros įsigalėjimo ir globalizacijos kontekste kai kurie papročiai praranda prasmę arba jų laikomasi tik paviršutiniškai, tad panašiai kaip su Kūčiomis ir Kalėdomis Lietuvoje, Nauji metai kinų šeimose neretai išvirsta į ištisinį (persi)valgymo ir televizoriaus žiūrėjimo maratoną, „pagardintą“ nuolatiniais senelių ar tetų klausimais jaunimui: „kada ištekėsi“, „kada bus vaikai“, „kodėl vis dar neturiu anūkų“ ir pan. Dėl šios priežasties nemažai jaunų žmonių nejaučia didelio entuziazmo šiai šventei. Atsiranda vis daugiau žmonių, vietoj grįžimo į tėviškę pasirenkančių atostogas užsienyje. Daugėja ir švenčių metu dirbančių. Didžiuosiuose miestuose gyvenančios šeimos kai kada net renkasi švęsti ne namuose, o restorane. Bet žinoma, tokių vis dar mažuma.
Pandemija praeitais metais neabejotinai buvo didelis smūgis Kinijos žmonėms. Tas pats pasakytina ir apie šiuos metus. Nemažai miestų ir regionų pasitiks naujus metus griežtame karantine, Kinijos valdžia vykdo didelio masto kampaniją, raginančią žmones negrįžti švęsti pas tėvus, tad antrus metus iš eilės Kinija naujuosius pasitinka netipiškai.
– Kaip Naujųjų metų šventė minima dideliuose miestuose, o kaip mažuose kaimeliuose? Ar matoma kažkokių didesnių skirtumų tarp lokacijų, socialinių sluoksnių, amžiaus grupių?
– Kaimo vietovėse paprastai švenčiama kur kas tradiciškiau. Didžiuosiuose miestuose tradicijų laikymasis kiek nominalesnis, taip pat yra daugiau alternatyvų, nenorintiems ar negalintiems švęsti su šeima ar giminaičiais. Daugiau rasime ir kompanijų, ar maitinimo įstaigų, kurios šventiniu laikotarpiu neužsidaro. Mažesniuose miestuose ar kaimo vietovėse praktiškai niekas nedirba (išskyrus būtinąsias paslaugas). Be abejonės, didelis skirtumas ir tarp regionų. Kiekviena vietovė turi skirtingus Naujųjų papročius arba jų variantus. Gan skiriasi ir maistas. Tarkim, tiek koldūnai, tiek lipniųjų ryžių masės kukuliukai yra valgomi visoje Kinijoje, tačiau kuo labiau keliausime į šiaurę tuo pastebėsime didesnį dėmesį ar prioritetą koldūnams, kai pietuose didesnis prioritetas yra ryžių kukuliukams. Kalbant apie socialinius sluoksnius, didesnes pajamas uždirbantys asmenys turi didesnį pasirinkimą, tad jų tarpe daugiau rasime tradicinį šventimą išmainančių į keliones į užsienį.
– Kasmet kinų Naujųjų metų data varijuoja tarp sausio 21 ir vasario 20 dienos. Šiemet ji švenčiama vasario 12-ąją. Priminkime skaitytojams, pagal ką ši data yra išrenkama?
– Visos tradicinės kinų šventės švenčiamos pagal kinišką Mėnulio kalendorių (dar vadinamą Ūkininkų kalendoriumi) Todėl visų tradicinių švenčių datos kasmet skiriasi, visai kaip ir su šv. Velykomis krikščioniškame pasaulyje. Nors kinai gyvena pagal tą patį Saulės kalendorių, kaip ir mes, paraleliai specialioms progoms vis dar naudojamas ir Mėnulio kalendorius. Kinijoje populiarūs elektroniniai sieniniai laikrodžiai, be laiko, dar rodantys ir datą pagal abu kalendorius. Tad bemaž visi kinai kiekvieną dieną žino kokia tai yra diena pagal abu kalendorius. Įdomu ir tai, kad nemažai žmonių savo gimimo diena laiko tą dieną, kurią gimė pagal Mėnulio kalendorių, tad jų gimtadienis irgi kiekvienais metais varijuoja. Bet viskas yra dar sudėtingiau, mat tradiciškai kinai savo amžių skaičiuoja nuo Kinų Naujujų metų, t.y. nepaisant viso ką minėjau prieš tai, ši šventė tuo pačiu yra ir visų kinų gimtadienis. Net jei žmogaus gimtadienis yra metų pabaigoje, jis save metais vyresniu gali pradėti laikyti nuo pirmos kinų naujų metų dienos. Maža to, labai daug kinų (bet ne visi) traktuoja, kad vos gimę yra 1 metų amžiaus. Tad gali būti netgi taip, kad kinas, su kurio esate gimę lygiai tą pačią dieną teigs, kad yra 2 metais už jus vyresnis.
– Kinų Naujųjų metų švenčių maratonas tęsiasi net 15 dienų, kodėl tai vyksta taip ilgai? Ir ką patys kinai veikia per šias dvi savaites?
– Tradiciškai kiekviena iš 15 dienų turi savo pavadinimą, paskirtį ir su ja susijusius papročius. Vienos dienos skirtos lankyti tam tikrus žmones, tolimesnius giminaičius (o jų tradiciškai kinai turėdavo itin daug, tad ir reikėdavo daug dienų), kitos dienos skirtos lankyti draugus, bendradarbius, taip pat atnašauti aukas skirtingose šventyklose, prisiminti mirusius giminės protėvius ir pan. Šios tradicijos varijuoja ir skirtinguose regionuose. Vis dėlto, šiais laikais ne visi jau žino, kam skirta kuri diena ir viskas susipaprastina į valgymo maratonus. Vėlgi situacija panaši kaip su šv. Kalėdomis. Juk jau ne kiekvienas iš mūsų bežino, kuo skiriasi pirmoji ir antroji Kalėdų dienos. Vis dėlto svarbiausiomis išlieka pirmoji (praleidžiama su vyro pusės tėvais ir seneliais) ir paskutinė (dar žinoma kaip kiniškų žibintų šventė, kurios metus į dangų paleidžiama tūkstančiai skraidančių žibintų, valgoma lipnių ryžių miltų kukuliukų sriuba) dienos.
– Daugelis esame girdėję apie pagrindines kinų Naujųjų tradicijas: drakono ir liūto šokį, žibintų degimą. O galbūt yra ir dar kokių neįprastų, keistų tradicijų?
– Tiesa sakant, neteko man susidurti su „egzotiškesniais“ papročiais. Vienas tokių itin paplitusių, būtų Naujųjų metų naktį valgyti koldūnus, ir kai kuriuose koldūnuose „paslepiama“ po monetą. Tiems, kuriems pavyksta gauti koldūną su moneta, tikima, kad bus turtingi ir gausūs metais.
– Per šį švenčių laikotarpį tiek Kinijoje, tiek gretimose Azijos šalyse gatvėje galima netikėtai pamatyti ir tradicinį pasirodymą su būgnais. Ką jis simbolizuoja?
– Čia reikėtų paminėti, kinų legendą apie šios šventės atsiradimą. Sakoma, kad senovėje ateidavusi pabaisa Nianas (kin. Nian) ir iš žmonių reikalaudavusi duoklės. Bet vieną kartą žmonės supratę, kad Nianas bijo raudonos spalvos ir triukšmo, pabaisai atėjus visi persirengė raudonai ir pradėjo kiek įmanoma triukšmingiau mušti būgnus. Nianas išsigando ir pabėgo. Nuo to laiko, kiekvieną kartą, tuo laiku, kai turėtų pasirodyti Nianas, kinai gąsdina jį raudona spalva rūbuose ir papuošimuose, taip pat keldami triukšmą būgnais, ar „pažangesnėmis technologijomis“ – fejerverkais ir petardomis. Reikia, pasakyti, kad „nian“ kinų kalba reiškia „metai“, kitaip tariant, metai, anot šios legendos, yra laiko tarpas tarp dviejų pabaisos Niano atėjimų. Tad būgnų pasirodymai yra ne kas kito, kaip stilizuotos Niano išbaidymo priemonės. Kol Naujieji metai bus švenčiami triukšmingai, jokios pabaisos nekels grėsmės.
– Per Naujuosius metus kinai vaikams dovanoja į raudonus vokelius supakuotus pinigus, kodėl būtent pinigai? Tai labiau praktinis požiūris ar simbolika? Galbūt kai kas pasakytų, kad tai nėra gerai, nes vaikams nuo mažų dienų akcentuojami pinigai.
– Raudoni vokeliai su pinigais – įprasta dovana daugeliu progų, įskaitant ir vestuves. Kultūrinės antropologijos teorijos teigia, kad dovana visada yra įsipareigojimo ar abipusio ryšio įtvirtinimo priemonė. Galima būtų teigti, kad taip vyresnioji karta pademonstruoja ir įtvirtina savo statusą – galios poziciją. O už gautus pinigus reikia „atidirbti“ – rodyti dėmesingumą ir nuoširdų rūpestį savo tėvais ir seneliais, juos slaugyti, karšinti senatvėje, jiems atiduoti skaniausią kąsnį dalinantis maistu ir žinoma – paklusti jų nuomonei. Gal tai ir yra tam tikra prasme, materializmo išraiška, kita vertus, ir Vakaruose vaikai per Kalėdas gauna dovanų. Ir lygiai taip pat, už Kalėdų dovanas reikia „atidirbti“ geru elgesiu. Tad gal ir ne taip ir daug mes skiriamės?
– Pastaruoju metu Kinijoje populiarėja tendencija, kai per Naujuosius vaikai pas tėvus atsivežą netikrą žmoną arba vyrą tam, kad išvengtų tėvų spaudimo dėl šeimos kūrimo. Jūsų žiniomis, ar tai realiai vyksta, o gal tai tik reti kurioziniai atvejai? Jei vis gi vyksta tai kaip į tai yra žiūrima pačioje Kinijoje? Ar tiesą išsiaiškinę tėvai po tokių nuotykių neišsižada savo vaikų?
– Taip, tėvų spaudimas dėl šeimos kūrimo ir vaikų yra milžiniška problema. Prieš šeimos nesukūrusius vaikus neretai vartojamas psichologinis smurtas tikrąją to žodžio prasme. Teko ne kartą sulaukti pagalbos šauksmo iš pažįstamų kinių, kurias tėvai pasiryžo priverstinai ištekinti prieš jų valią. Žinoma, dažniausiai pavyksta susitarti gražiuoju, bet situacijų, pasibaigusių merginų savižudybėmis irgi retkarčiais pasitaiko. Nežinau kiek yra paplitęs „samdomų partnerių“ fenomenas, bet tokios paslaugos tikrai egzistuoja. Kita vertus, situacija šioje srityje pamažu juda teigiama linkme, atsiranda vis daugiau liberalesnėmis pažiūromis pasižyminčių tėvų, leidžiančių savo vaikams gyventi taip, kaip jie nori, ypač aukštesnio socialinio sluoksnio ar didžiuosiuose miestuose gyvenančiose šeimose.
– Žinome, kad kinai per naujuosius valgo virtinius tikėdami, kad jie atneš turtus, žuvį – vardan klestėjimo. Bet gal dar yra kažkokių išskirtinių patiekalų arba itin lengvų receptų, ką galėtų pasigaminti greitai šiandien ir lietuvis norėdamas paminėti kinų naujuosius?
– „Lengvi receptai“ ir „išskirtiniai“ patiekalai yra dvi dažnai tarpusavyje sunkiai suderinamos sąvokos. Yra labai daug patiekalų iš lipniųjų ryžių miltų, kaip kad „niangao“ pyragas, arba saldžiųjų bulvių, raudonųjų pupelių masės pyragėliai, ryžių košė su įvairiais riešutais ir persimonais ir panašiai. Šiuos produktus pagaminti ne tik nėra labai paprasta, bet ir gali būti sunku gauti esminių ingredientų. Turbūt ir nerasime paprastesnio, bet tuo pačiu ikoniškesnio Naujųjų metų valgio, nei kiniški virtiniai, didele dalimi panašūs į lietuviškus. Esminis skirtumas – jie valgomi su sojos ar aštriu čili padažu, actu, arba trintų česnakų pasta (galima visus šiuos padažus sumaišyti į vieną). Taip pat valgomi įvairūs makaronai. Svarbu kad jie būtų kuo ilgesni, nepertrūkę, nes tikima, kad kuo ilgesnis makaronas, tuo ilgesnis bus gyvenimas.
– Ko kinai linki per Naujųjų metų šventę savo šeimos nariams, draugams? Galbūt galėtumėte pasakyti kokį tradicinį linkėjimą kinų kalba ir skaitytojams?
– Tradiciniai palinkėjimai vakariečių ausiai gali nuskambėti kiek materialistiškai. Dažnai pasitaikantys sveikinimai: „sveikinu praturtėjus“, „kad visus metus būtų perteklius“, „te prapliūpsta turtų versmė“, ir pan. Žinoma linki ir sveikatos, laimės ir sėkmės. Vienas svarbiausių šventės papuošimų yra apverstas „laimės“ (kin. fu) hieroglifas, nes pasakymas „Laimės hieroglifas apvirto“ skamba panašiai kaip „Laimė atėjo“. Populiarūs ir su skirtingais kinų Zodiako ženklais susiję palinkėjimai. Kadangi šie metai yra Jaučio ženkle, tad vienas populiariausių linkėjimų būtų: „Tegu Jaučio či energija prisipildo Dangus“ (kin. niu qi chong tian 牛氣沖天). Kitaip tariant, linkima tiek jautiškos stiprybės ir sveikatos, tiek ir didelių sėkmės mastų visose gyvenimo srityse, ar tai būtų verslas ar kuri nors kita gyvenimo sritis. Manau, geresnio palinkėjimo pats net negalėčiau sugalvoti.