Taksisto užrašai: kaip mane visi nuolat bandė apgauti

Padedu ant sėdynės dvidešimties dirhamų kupiūrą, nes į ranką neima, ir ropščiuosi lauk. Ne, ne, ne, jis aiškina, duok dvidešimt eurų. Dar truputėlį pasiginčijus, padedu jam ant sėdynės dar vieną dvidešimtinę ašaroms nusišluostyti, pasiimame kuprines ir einame į viešbutį. Dar jis kažką bando vapalioti, šūkalioti, sakau, policiją aš tau pakviesiu. O jos marokiečiai, kiek vėliau teko pastebėti, bijo kaip velnias kryžiaus.

Kelis kartus esu jau buvęs Maroke, tai šiokį tokį įspūdį apie šalį esu susidaręs. Mėgstu keliauti savarankiškai, nesinaudoju turizmo firmų paslaugomis dar nuo sovietinių laikų, kai skrisdavome į Armėniją. Streso papildomo būna, bet kur stresas, ten adrenalinas.