Arvydas Kny

Klaipėda, 2022 01 01. Pamenate, būdavo, kad kovo 8 dieną policininkai stabdo moteris vairuotojas, jos išsigandusios sustoja, manydamos, kad kažką jau pažeidė, o jie atkiša joms tulpių, su Moters diena pasveikina. Siurprizas netikėtas ir malonus.

Padedu ant sėdynės dvidešimties dirhamų kupiūrą, nes į ranką neima, ir ropščiuosi lauk. Ne, ne, ne, jis aiškina, duok dvidešimt eurų. Dar truputėlį pasiginčijus, padedu jam ant sėdynės dar vieną dvidešimtinę ašaroms nusišluostyti, pasiimame kuprines ir einame į viešbutį. Dar jis kažką bando vapaliot...

Viena pažįstama vaistininkė pasakė: aš niekam neduodu arbatpinigių, nes man irgi niekas neduoda. O aš duodu, sakau, tiek padavėjui restorane, tiek taksistui už malonų aptarnavimą. Būna ir parduotuvės ar vaistinės kasininkei palieku smulkių, nors kartais pajaučiu, kad lieku nesuprastas, už ką.

Autobusiukas pasuko į kairę ir slenka neskubėdamas. Na, mums juk nėra ko išgyventi, nėra ko bijoti, ne nusikaltėliai esam, aplenkiam juos ir neviršydami greičio važiuojam toliau. Dar kelios sekundės ir įsijugia mėlyni švyturėliai bei garsininės sirenos. Supratau, kad mano garbei, nes daugiau mašinų ...

Vėliau, kai viskas buvo ištaškyta, išdraskyta, sugriauta, suniokota, žmonės ir patys pradėjo mirti. Ne šimtais, ne tūkstančiais, o milijonais, ir ne iš laimės mirdavo, o iš bado. Nes paprasčiausiai nebeliko maisto, nebeliko ką valgyti. Jis, tas valgis, neauga parduotuvėse, pirmiau reikia pasodinti s...

Ilgi tardymai Klaipėdos saugume ir „tojkos“ nuosprendis – 25 metai lagerio. Pasibaigus teismui, vedamas laiptine, iššoko su visu lango rėmu iš antro aukšto, susilaužė koją, bandė bėgti, sargybinių buvo peršautas trimis šūviais: į koją, ranką ir į šoną. Prirakintas prie lovos buvo gydomas Klaipėdos R...

Važiuodami, būdavo, apsistojame, įsiprašom į kokią mokyklą permiegoti ant grindų, jei ilgesnė ekskursija, tarkim, į kokį Leningradą, Taliną, Maskvą ar Kijevą. Kartą, pamenu, apsistojome kažkokioje gyvenvietėje, ir, sužinoję, kad vietiniuose kultūros namuose vyksta šokiai, išgėrę po 100 gramų ant drą...

Paslaptis išaiškinta. Mintis, kuo ten buvau susirgęs, vis nedavė ramybės. Todėl nutariau pasitikrinti, atlikti antikūnų testą, kuris parodo ar žmogus sirgęs naująja, dabar populiariausia liga, ar ne. Užsiregistravau tyrimui, palaukti kol eilė prieis reikėjo 10 dienų. Atvykus, paėmė kraujo iš venos i...

Turguje susipažinome su pasakiško grožio baltarusėmis, tai jas, vaidindami turtingus biznierius, pakvietėme praleisti naktį kartu. Smagi buvo naktelė, net seilės ištįsta tai prisiminus. Bet, kaip sakiau, tokia buvo tik viena vienintelė. O ir tai, ne visi į tą viešbutį ėjo, taupesni, liko snausti aut...

Kartą esu buvęs parašęs tokį sakinį: „Ko vertas žmogus, jei per gyvenimą net šachmatais neišmoko žaisti?“ Aišku, juoko formoje čia, bet, kaip liaudis sako, kiekviename juokelyje yra dalis tiesos.

Kokių tų anekdotų tik nėra, visus juos surašius, tomų tomus galima būtų išleisti. Vienas tomas – politiniai, kitas, apie uošvienę, trečias žydiški, ketvirtas apie meilužius, penktas apie Petriuką ir t.t. Kas juos kuria, aš nežinau, bet būna žmonės, kurie mielai juos klauso arba pasakoja. Dirbdamas t...

Paskambinau, tuoj pat atsiliepė, sakau noriu pasiskiepyti, kada galiu atvykti? Atsakymas mane nustebino: „neturime vakcinos, kada turėsime nežinome“. Sakau, tai gal į kokią eilę reikia užsirašyti, ar kaip čia geriau daryti. Sako, mes į eilę nerašome, skambinkite savo šeimos daktarui. Paskambinau, at...

O jei būtų balsavę už Žydrūną, tai nežinia, kaip toliau gyvenimas būtų susiklostęs. Beveik visi užsiiminėja kokia nors nelegalia veikla. Vienas, kaip minėjau, samanėlę verda, kitas nelegalų laužyną autodetalių turi, trečias, rudeniui atėjus, jokių dokumentų nesusitvarkęs, tonomis spaudžia sultis ar ...

Buvęs grupiokas Antanas, sužinojęs, kad sukioju taksi vairą, paklausė, kaip aš taip žemai galėjau nusiristi, nes, jo manymu, žemiau jau nebėra kur, tai – paskutinis hierarchijos laiptelis. Į tai aš jam atsakiau: „Jei norėjai įžeisti, tau nepavyko.“

Taigi, Tartu mieste nusipirkę vaistų, po vieną gal tik kartą nusifotkinę, įšriedėjome artyn namų. Nebebuvo noro man nei vaikštinėti gatvėmis, besigrožint senoviniais pastatais, vietinėmis įžymybėmis. Labai prastai jaučiausi, temperatūra pakilusi, laužė kaulus, nors nei kosėjau, nei čiaudėjau. Mynėme...

Ir štai mes pagaliau pasiekėme Taliną. Nuostabus, mūsų žvilgsniui, tai buvo miestas. Viskas čia buvo kitaip, kaip mums tada pasirodė. Ir tramvajai kitokie, nei Rygoje, ir dviračiai, su kuriais važiuodavo miestelėnai, o ir patys žmonės skyrėsi nuo mūsiškių, apranga ir elgesio manieromis. Buvo nemažai...

Bet, galų gale, apie vidurnaktį viskas nurimo, nutilo. Jau pradedam snūduriuoti ir išgirstam kažkokius žingsnius, kažką traškant vis garsiau ir garsiau, per krūmus einant, braunantis link mūsų palapinės. Galop tas triukšmautojas užkliūva už palapinę įtempiančios virvės, ir, su trenksmu žnekteldamas ...

Skaitydami apie naktinius klubus, iš karto pagalvotumėte, kad aš skiedžiu nesąmones, nes jie per karantiną buvo uždaryti. Taksistai dažnai žino daugiau nei keleiviai įsivaizduoja, ir tikrai daugiau nei policija ar Mokesčių inspekcija. Paskutinę gegužės mėnesio penktadienio naktį įkrenta užsakymas į ...

„Pradėjau dirbti pavežėju ir atsirado visokių nuotykių. Aš mėgdavau rašyti, apie žvejybą anksčiau rašydavau, kai daug laiko praleisdavau žvejodamas, o pradėjęs dirbti pavežėju supratau, kad reiktų aprašyti ir tą, ir tą. Iš pradžių pradėjau rašyti į feisbuką, paskui pamačiau reklamą, jog iš tokio raš...

O jei nervai būtų neatlaikę? Va, tada ir būtų įvykusi tragedija, po kurios visi skalambytų: sūnus tėvą nužudė, sūnus tėvą nužudė, ar girdėjote? O toks vaikis atrodė neblogas, į bažnyčią vaikščiodavo, o matai, velnias jo galvoje buvo jau seniai apsigyvenęs. Tėvo nekaltintų, ne, jis jau negyvas, kalti...