Toks išbandymas geriausiai žinomas kaip tuščio lizdo sindromas, kai namus palieka sustiprėję savarankiški vaikai, rašo doctorpiter.ru. Žinoma, šis sindromas ne medicininė diagnozė, o tėviškų emocijų cunamis. Ir tos emocijos gali būti pačios įvairiausios – sumišimas, liūdesys, nerimas, ilgesys, vienatvė, tuštumos jausmas ir t. t. Juk iki tol tiek metų visą savo laisvą laiką skyrėte savo vaikui – žaidėte, maitinote, kartu darėte namų darbus, guldėte miegoti, keliavote. O dabar visa tai dingo – nebeturite kuo rūpintis, nebeturite ir ką kontroliuoti.
Kaip aiškina klinikinis psichologas Denisas Dolgovas, svarbiausia tokioje situacijoje suprasti, kad tėvystė ir motinystė, kad ir labai svarbi, yra laikinas gyvenimo etapas, o vaikams palikus tėvų namus ir pradėjus savarankišką gyvenimą jūsų gyvenimas nesibaigia. Anot eksperto, sunkiausiai tuščio lizdo sindromą išgyvena į vaiką pernelyg orientuoti tėvai, arba vieniši tėvai.