Užkalnis diagnozuoja. Didžioji trauma – sovietinė armija

„Kas armijoje netarnavo, tas ne vyras“, – sakė propaganda.

„Kas armijoje, tas cirke nekvatoja“, – sakė liaudies išmintis. Nes tai buvo ne kariuomenė, o blogai ginkluotų nevykėlių prieglauda, be sugebėjimų ir be perspektyvų. Ir visi juokai baigdavosi blogai.
Tie, kas didžiuojasi tarnyba tarybiniame „voiske“, iš esmės didžiuojasi tuo, kad juos nuvarė į klounų pagalbinio lavinimo koloniją ir jie ten gerai šoko ir dainavo.

Jiems ir skirta ši mano diagnozė.

„Antroji pagal galią armija pasaulyje“ pasirodė antra (nuo galo) armija Afrikoje, driskių ir neapmokytų apsimetėlių krūvelė, sugebanti nebent dažyti žolę prieš generolo vizitą ir mikliai sukti autkojus kariuomenėje, kuri rengė savo karius XIX amžiaus pavyzdžio skarmalais.

Šiandien, prieš NATO susitikimą Vilniuje, pasirodo šis Užkalnio tekstas apie Rusijos ir Sovietų Sąjungos karinę galią, kuri atrodo grėsminga visiems, kas tiki pasakomis ir nesupranta nieko, bet matė filmus apie keturis tankistus ir šuniuką.

Štai žinomiausi mitai ir nesąmonės apie sovietinę kariuomenę, kurių negalėsite paneigti.

1. Vyriškumo mokykla

„Armija – vyriškumo mokykla“, sakė populiari patarlė, kuri kalbėjo apie tai, kai visi, kas tarnavo sovietų kariuomenėje, susiformuodavo į šaunuolius, tikrus svajonių jaunikius, kurie gali plikomis rankomis pastatyti namą, sutaisyti rusišką automobilį (kuris, kaip žinia, buvo atsilikusio užsienietiško modelio pavėlavęs klonas, ir kurį nuolatos reikėjo taisyti), uždegti laužą be degtukų ir moteriai numegzti megztinį be virbalų.