Gatvės viduryje nukrentantys troleibuso ūsai, stotelės pavadinimą skelbiantis Reginos Jokubauskaitės balsas ir ant galinių sėdynių zuikiu važiuojantys vilniečiai – nuo Vilniaus viešojo transporto neatskiriami akcentai. Per ilgus metus sostinės gatvėmis kursuojantys autobusai ir troleibusai jau tikrai tapo Vilniaus legenda.
Visgi, vaizdas ne toks gražus, koks galėtų būti. Ne vienam vilniečiui įgriso „būti vežamam kaip bulvei“ ar „važiuoti susispaudus kaip silkėms“. Ir tai – ne vieninteliai dalykai, liūdinantys viešuoju transportu važiuojančius vilniečius.
Šiame straipsnyje SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Loreta Levulytė-Staškevičienė atsako į visus sostinės gyventojus neraminančius klausimus: kodėl kartais transporto priemonės laukimas prailgsta, kodėl viešasis transportas nėra visiškai naujas ir kokia programėle reikėtų naudotis, kad kelionė būtų kuo trumpesnė.