Vis daugiau žmonių užmiega su šiuo triukšmu: kas tai ir kodėl tai populiarėja?

Ramus jūros bangavimas ir žuvėdrų klyksmas. Smulkūs lietaus lašai, atsimušantys į medžių lapus, palangę ir asfaltą. O gal pušų ošimas, kur ne kur pasigirstant paukščių čiulbėjimui. Su tokiais gamtos garsais užmiega vis daugiau žmonių ir jie teigia, kad jų miegas tapo ramesnis, gilesnis, o ir užmigti pavyksta greičiau. Koks tai triukšmas ir kodėl jis populiarėja?

Ne paslaptis, kad kūdikius dalis tėvų nesunkiai užmigdo pasitelkę baltąjį triukšmą (angl. white noise) – juo vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Jeigu kalbėtume moksliniais terminais, tai baltasis triukšmas būtų atsitiktiniai signalai, kurių energiniai signalai yra pastovūs visiems dažniams. Kitaip tariant, šio triukšmo intensyvumas nekinta, todėl jis neblaško dėmesio. Tai garsai, kurie primena šnarėjimą, prietaisų veikimą, ūžimą ir pan., o garsas skamba maždaug kaip ššššššš arba pšššš. Todėl, pavyzdžiui, tyliai veikiantis televizorius, plaukų džiovintuvas, gartraukis ar dulkių siurblys yra nesunkiai užmigdęs ne vieną pasaulio kūdikį.

Manoma, kad baltasis triukšmas kūdikiams padeda miegoti, nes jo garsai primena dažnius, kuriuos jie girdėdavo būdami motinos įsčiose, o tie garsai buvo susiję ne kiek su išorine aplinka, kiek su mamos organizmo veikimu – širdies dūžiais, žarnyno veikla etc. Tuo tarpu išorinės aplinkos garsai, tokie kaip muzika, kalbėjimas ir pan., būnant mamos įsčiose girdimi kaip fonas, gerokai silpniau. Todėl manoma, kad kūdikis ramiau jaučiasi girdėdamas vienodo dažnio garsus, nei patekęs į visišką tylą.

Pasaulio foninis triukšmas

Vis dėlto, suaugusieji užmigti renkasi šiek tiek kitokius garsus, nei veikiančių prietaisų, – pastarieji pavargusį asmenį gali netgi erzinti.