Tai ištrauka iš Wendy Wood knygos „Geri įpročiai, blogi įpročiai. Išliekančių teigiamų pokyčių įgyvendinimo mokslas“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Liūtai ne avys“. Vertėjai Ieva Gydrienė ir Audrius Ramuckis.

Pietums ir vakarienei pasirenkamas ne toks kokybiškas maistas, dažniausiai turintis natrio ir sočiųjų riebalų. Šie patiekalai taip pat sudaro didžiausią per dieną suvartojamų kalorijų dalį.

Daugumos mūsų įprotis pusryčiauti yra tvirtas. Galime pasakyti kodėl: paprastai pusryčiaujame tokiomis pačiomis aplinkybėmis, galbūt virtuvėje arba pakeliui į darbą. Pasikartojančios aplinkybės vis suaktyvina tuos pačius įpročius. Be to, rytais paprastai nėra laiko sąmoningiems sprendimams. Mes dažniausiai skubame, todėl ką nors pačiumpame iš spintelės, tuo pačiu metu dėdami vaikų namų darbų sąsiuvinius į kuprines. Tiesiog veikiame: pilame sultis, tepame sviestą ant skrebučių. O galbūt nė nevalgęs išskubate pro duris ir pakeliui į darbą užsukate į kavinukę.

Pusryčiai – tai įpročio variklis. Viską lemia aplinkybės. Norint pamatyti, kas nutinka stengiantis išsiugdyti įprotį pavalgyti,