Apie tai, kas dedasi Baltijos šalyse, dažnai rašė spalvingos biografijos Donaldas S. Day’us (1895–1966). Korespondentas 1921 m. atsidūrė Rygoje, gavęs užduotį rašyti apie Šiaurės Europą ir Sovietų Sąjungą. Netrukus Maskva iš jo, atsisakiusio liaupsinti sovietus, atėmė vizą. 1939–1940 m. įvykiai užklupo jį dar Rygoje. Per Šiaurės karą mėgino stoti į Suomijos kariuomenę, bet nesėkmingai. Po kiek laiko atsidūrė Berlyne, per radiją kalbėjo apie komunizmo keliamą pavojų, pabrėždamas Vokietijos vaidmenį, užkertant kelią grėsmingai komunizmo plėtrai. Po karo JAV apkaltino jį išdavyste, bet kaltinimai buvo atšaukti, nes Donaldas sutiko talkinti Amerikos saugumui, padėjo išsiaiškinti sovietų agentus. Beje, 1939 m. jis suerzino Lenkiją, pareiškęs, kad lenkai skriaudžia vietinius vokiečius.
Surinkus Day’aus pavardę ir žodį „Lithuania“, atsiranda 3039 nuorodos, su „Latvia“ – 1716 nuorodų, su „Estonia“ – 580. Žurnalisto ir paties laikraščio nuotaikos aiškiai atsispindi 1941 m. rugsėjo 17 d. (p. 14) straipsnelyje „Keturios laisvės Estijoje“. Straipsnis ne jo, bet apie jį ir paremtas jo pranešimu. Kartojama mintis, kad Amerikai neverta veltis į Europos karą. Vokiečiams išvarius sovietus iš Talino, Donaldas apsilankė šiame mieste – jo pasakojimai apie raudonąjį terorą yra pakankamas atsakas tiems, kurie „kruvinąjį Josifą“ vaizduoja kaip prezidento Roosevelto skelbiamų keturių laisvių gynėją. Trečdalis Estijos vyrų arba paimti į kariuomenę, arba išvežti į vergiją. Išvada tokia: nacių ir komunistų karas tęsis tol, kol abu nukraujuos ir pakratys kojas. Tuomečiu šio laikraščio supratimu, skirtumų tarp Hitlerio ir Stalino nebuvo.