Du viename ir kompotas arba – ...

Bambate. Vėl kažkas negerai. Man čia nepatinka, bamba bambeklis kavinėje pavalgęs pietus. Pačiam nei virti, nei indų plauti – vis tiek negerai. Ne taip atnešė, ne tokių prieskonių įdėjo, lėkštė neblizga ar padavėja ne taip šypsosi. Gal padavėjai verkti norisi žiūrint į valgytoją. Jei toks opus esi, tai nešiokis kišenėje savo prieskonių, krepšyje savo lėkštę ir atsivesk savo padavėją.

Kitas dėdulė skusdamas bulves dudena seną kaip pasaulis aksiomą – „vis skutu ir skutu bulves jaunai žmonai, jos draugams, bet vakarienės kaip negaunu, taip negaunu“. Teisingai liaudis sako – žilė galvon, velnias uodegon, tai tada ir paprašyk to nelabojo, kad padėtų skusti.

O kiek nepagrįsto nepasitenkinimo sklinda per namų langus, kai žmona per devynis darbus dėl laiko stokos nespėjo atlikti dešimto – paruošti pietus.

Krokodilo ašaromis verkia „super mamytė“. Negali gaminti maisto, nes neturi „Zepter“ virtuvės rankandų. Baksnoja pirštu į kaimynės langus.

Na ir ką galiu patarti? Gal loteriją pažaiskite, bet, manau, geriausia – visus nepatenkintus gyvenimu reikia šešioms savaitėms apgyvendinti sunkvežimių kabinose. Pagyvensite dviejuose kvadratiniuose metruose, kuriuose telpa: miegamasis, rūbinė, svečių kambarys, valgomasis, virtuvė, darbo kambarys ir net „uošvienės kambarėlis“, tai grįžę namo pasijusite lyg į rojų patekę, o pieniška zacirka bus kaip dievų maistas. Kad mažiau kiltų noras bambėti, pasigaminkite kartu su manimi pietus. Laiko turime tik 45 minutes, tai nėra kada varlinėti. Taigi, ko reikia?

Pirmiausia reikia turėti vyro amžių atitinkančią ir mylinčią žmoną. Juk tai taip parasta! Rūpestinga mylimoji turi sandėliuke savo rankų darbo patiekalų ir visada ką nors įdės į kelionę ar ištrauks ruošdama pietus namie.

Kas be ko, reikalingas inventorius: dujinė, puodas, samtis, šaukštas, šakutė, peilis ir lėkštės.

Supjaustome svogūną, porą mažų bulvyčių, šaldytuve užsigulėjusią „šlapianką“, įmetame vairuotojų džiaugsmą „Lidl frikadelę“, sultinio kubelį, niekada negendančios, tik baltą spalvą duodančios grietinės šaukštą ir šauname pusę stiklainio žmonos rankų darbo košės, kurią sudaro virti ryžiai su pakepintomis daržovėmis. Kaip tą košę paruošti? Jei turite mylinčią žmoną, tai nėra ko ir klausti, na o kas neturite, nusipirkite Maximoje. Ne žmoną – košę.

Kiek virti? Jau minėjau, profesionalai į laikrodžius nežiūri. Kadangi ryžiai virti, dešra ar virta, ar nevirta skonio nekeičia, frikadelė iškepta dar „caro Ruriko“ laikais, bulvę ir svogūną galima nevirtus rupšnoti, tai verdame tiek, kiek netingite laukti. Svarbu, kad skystis puode burbuliuotų.

Kaip viskas paprasta ir lengva. Viršuje sultinys ir dešros gabaliukai – pirmas patiekalas, nuo dugno ištraukiame frikadelę, ryžius su daržovėmis – antras patiekalas Štai ir turime du patiekalus viename katile.

O kur kompotas? Ir vėl negerai, ir vėl bambate. Tuoj, kelios braškės iš namuose virtos uogienės, virinto vandens – štai ir kompotas. Ar dabar jau gerai? Ačiū dievui, taikos, ramybės, gero apetito prie pietų stalo ir, manau, šiuos kompleksinius pietus galime pavadinti:

„Du viename su kompotu arba bambeklių sutramdymas“.