„Ginklai Akimbo“: Harris Poteris, daug veiksmo, kraujo ir smurto – kaip gali nepasisekti?

„Sėdite prie savo kompiuterių, žiūrėdami į besišypsančių kūdikių nuotraukas. Dalinatės įkvepiančiomis citatomis. Tačiau tai, ką iš tiesų trokštate pamatyti yra mirtis. Atidarote siaubingas naujienų portalų nuorodas. Smurtas, destrukcija, terorizmas, karas! Visa tai verčia jūsų sumautus gyvenimus atrodyti šiek tiek mažiau sumautais.“

Tokiu monologu prasideda Naujosios Zelandijos režisieriaus Jasono Lei Howdeno kino juosta „Ginklai Akimbo*“ („Guns Akimbo“). Jį išklausius, į galvą ateina keletas Netflix serialo „Black Mirror“ epizodų. „Black Mirror“ yra visuomenės, paskendusios technologijose, veidrodis. Serialas piešia į kraštutinumus besiremiančio pasaulio peizažą. Akcentuoja technologijų žalą. Jo autoriai nori, jog suprastume, kad dalykai, nuo kurių tapome priklausomi, gali lengvai būti panaudoti prieš mus pačius. Tuo tarpu „Ginklai Akimbo“ į šiuos vandenis įmerkia tik keletą pirštų. Socialiniai komentarai tik pretekstas, vystytis juostos scenarijui. „Ginklai Akimbo“ renkasi stilių, ne turinį.

Galbūt J.L. Howdenas taip įsismarkavo dirbdamas prie „Ginklų Akimbo“ kaskadinių triukų, specialiųjų efektų ir veiksmo, kad visiškai pamiršo, jog filmą pradėjo nuo socialinių komentarų. Visa tai tik silpnas pretekstas. Kibirkštis užkurti variklį. Jo gazolinas – veiksmas.

Taip, jis stilingas. Bemaž toks pat, kaip „Kick-ass“ (2010) ar „Kingsman“ (2014). Rodos, kartu įkvėptas Azijos kino. Jeigu ekrane salto ir kūlverščius daro D. Radcliffas, su juo kartu verčiasi ir kamera. Kartais tai veikia. Kartais kamera keičia poziciją vien tam, jog atrodytų prašmatniai. Howdenas sėdėdamas režisieriaus kėdėje, tuo džiaugiasi. Didžiuojasi operatoriaus kameros manevrais. Mano, jog pastatė „kietą“ ir dinamišką veiksmo filmą.

Visų pirma, tokie kameros salto, turi tarnauti siužetui. Kinematografija yra kalba. J. L. Howdenas kalbėti dar tik mokosi. Kartais prabyla taikliai, sakinį surezga teisingą. Kartais – tik tam, jog parodytų, kad gali.

Jo scenarijus parašytas pagal visas pagrindines šio meno gaires. Jokių nenuspėjamų siužeto vingių. Nieko, ko nesame matę. Yra tokia scenarijų rašymo taisyklė: „parodyk tą patį, tik kitaip“. Rodos, Howdenas apie ją negirdėjo.

Kita vertus, „Ginklus Akimbo“ reikia priimti ne tokiu filmu, kokiu norėtų jo autorius. „Ginklai Akimbo“ – veiksmo filmas. Jis turi stilių. Išnaudoja spalvas. Aktorius. Drąsiai renkasi smurtą ir slepiasi po N-18 reitingu. Bet kodėl tiek daug smurto? Tarantino žodžiais – „nes tai smagu!“ Kraujo daug. Tik jis skaitmeninis ir ši technika, matyt, dėl biudžeto apribojimų – nepasiteisina. Taip, yra projektų, kuriuose tai veikia. Davidas Fincheris yra šio įrankio meistras. Jo filmuose, visas kraujas sukurtas kompiuteriu. Lažinuosi, nepastebėjote. „Kick-ass“ skaitmeninį kraują suderino su komiksų stiliumi. Tiko. Pasiteisino. Howdeno skaitmeninis kraujas atrodo mėgėjiškai. Bet visa tai – smulkmenos. Pastebima, tačiau pernelyg akių negraužia.

Pirmąjį smuiką Howdenas atiduoda vis dar „Hario Poterio“ etiketės mėginančiam nusikratyti Danieliui Radcliffui. Pamažu sekasi. Po truputį Radcliffas randa vaidmenis, kuriuose sugeba sukurti kitokius personažus, nė iš tolo neprimenančių mąžajį burtininką. Ar tai būtų dujas leidžiantis lavonas filme „Šveicarijos armijos žmogus (Swiss Army Man, 2016)“, raguotas jaunuolis „Raguose (Horns, 2013)“, homoseksualus poetas juostoje „Nužudyk savo mylimuosius (Kill Your Darlings, 2013)“ ar vienišas ir užgauliojamas nevykėlis „Ginkluose Akimbo“. Savo vaidmens, rodos, Radcliffas dar nesurado, bet projektų įvairove pasigirti gali. Kad eina teisingu keliu, ieško – neabejotina.

Jam pritaria žavi blondinė, Agento Smitho ir Elrondo – Hugho Weathingo dukterėčia, Samara. Nors jos personažas klišinis, pažįstamas, ji įrodo, jog vis dar galima parašyti stiprų, naują ir mėgstamą moterišką veikėją. Ne, Saros Connor ar Elenos Ripley ikoniško statuso jinai nepasieks, tačiau šis personažas yra pavyzdys, jog vyrai nėra misogynistai. Jie tiesiog nenori, kad agentas 007 taptų moterimi.

Apibendrinus: „Ginklai Akimbo“ yra pramoga. Jis neįpareigoja. Neapkrauna. Nors režisierius norėtų. Bet nerti giliau į vartotojišką interneto kultūrą užmiršta. Vandenį sudrumsčia, tačiau didesnių bangų nesukelia.

* Akimbo yra kovos stilius valdant po ginklą kiekvienoje rankoje.