Dažnai spaudoje girdime apie nežmoniškas ir žmogaus teises pažeidžiančias kalinių gyvenimo sąlygas, tačiau ranka numoję piktai šyptelime, jog šitaip jiems ir priklauso. Pasidžiaugti galima, jog riaušių kol kas šie nesuorganizavo. Visas jų aktyvumas – tai gaili rauda socialinėje medijoje. Tačiau film...
Airidas Kondrotas
17 straipsnių
Biografinis kinas yra be galo įdomi terpė ne vien edukaciniais užmojais, tačiau ir formule, kuria kino autoriai pasirenka atpasakoti įžymios asmenybės gyvenimą.
1971 metų vasarį „The New Yorker“ publikavo tuo metu itin įtakingos kino kritikės Pauline Kael esė. 5000 žodžių straipsnyje autorė mėgino diskredituoti bet kokį, vunderkindu praminto, Orsono Welles indėlį rašant „Citizen Kane“ scenarijų. Vadindama režisierių „didžiausiu nevykėliu Holivudo istorijoje...
Tai, jog kinematografija yra kalba – įsitikinti paprasta. Pakanka atkreipti dėmesį į nebylų, tačiau iškalbingą kameros šokį. Šiandien šį tango aistringai šoka tokie garsūs kinematografai kaip Emanuelis Lubezkis ar Rogeris Deakinsas. Savo ruožtu, kiekvienas režisierius ar kinematografas turi savitą k...
Britų komikas Sacha Baron Cohenas su komanda filmą, kurio niekas nesitikėjo, sumanė nufilmuoti slapta, o žinią apie šio pasirodymą paskleidė likus mėnesiui iki premjeros Amazon Prime platformoje.
Vos pasirodžius pirmajam juostos „Cuties“ reklaminiam klipui, internetai užsiputojo ir puolė ūžti apie paauglių seksualizavimą.
„Tai filmas, kuris išgelbės kino teatrus“, – šaukė kino analitikai. „Tai filmas, kuris vėl sales pripildys žiūrovų!Tai genijaus darbas!“ Bet ar Christopheris Nolanas iš tiesų toks genialus? Atsakymas gali būti dvilypis.
Po nepriklausomos platinimo kompanijos A24 stogu labai pamėgo burtis paprastam filmų mėgėjui mažiau žinomi kino kūrėjai. Jų tarpe Yorgos Lanthimos, broliai Safdie, Robertas Eggersas ar Ari Asteris – tai tik keletas nūdienos kino pasaulio vardų į kurių darbus verta atkreipti dėmesį. Laukti ir likti p...
Išgirdęs šią istoriją, prapliupau juoktis. Privalau pasidalinti – nutariau. Mat ji tokia absurdiška, šilta ir be abejonės, neišgalvota. Daugiau nieko nesakysiu, tik paprašysiu kantrybės ir manimi pasitikėti.
„Paremta tikrais įvykiais“ – tai dažnas titras pasitinkantis kino žiūrovą prieš filmui prasidedant, tarytum mėgindamas stipriau sukrėsti, drūčiau užgauti emocinę stygą.
Taisyklės, sako, sukurtos tam, jog jas laužytume. Tačiau ar visas taisykles išardyti būtina? Pasak kino kūrėjų – taip. Kaip Orsonas Wellesas kadaise sulaužė naratyvo struktūrą ar Jean-Luc Godardas montažo normas, taip Larsas Von Trieras kažkada šventai tikėjo, jog kinas gyvas ir tikras gali būti tik...
Net ir gerai paklaidžiojus atminties vingiais, į galvą nešauna jokia kita istorinė asmenybė (neminėkime Jėzaus), kurios pėdsakas kultūrinėje medijoje būtų taip stipriai juntamas kaip Miyamoto Musashi. Musashio legendomis apipintas gyvenimas nugulė knygų ir komiksų puslapiuose, teatre, televizijos, a...
Paklauskite savęs ar specialieji efektai šiandien dar sugeba jus nustebinti? Ar mes dar kada nors išgyvensime tą nuostabą, tą stebuklą ir mintyse retoriškai klausime „kaip, po velnių, jie tai padarė?“. Ar kažką stebina poros kompiuteriu sugeneruotame Thanoso (Avengers: Infinity War) veide, kurias ka...
Ar patikėsite, jeigu pasakysiu, kad „Playboy“ skaitau tik dėl straipsnių? Žinau, jog visos moterys skaitančios šį sakinį pradėjo vartyti akis. Tačiau lygiai taip pat žinau, jog žymiausias Ray Bradbury kūrinys „451 Farenheito“ 1954 metais buvo išspausdintas būtent „Playboy“ žurnalo puslapiuose. Taip,...
„Sėdite prie savo kompiuterių, žiūrėdami į besišypsančių kūdikių nuotraukas. Dalinatės įkvepiančiomis citatomis. Tačiau tai, ką iš tiesų trokštate pamatyti yra mirtis. Atidarote siaubingas naujienų portalų nuorodas. Smurtas, destrukcija, terorizmas, karas! Visa tai verčia jūsų sumautus gyvenimus atr...
„Lietaus žmogus“ (1988 m.), „Žemės riešutų sviesto sakalas“ (2019 m.), „Benas X“ (2007 m.) „Neliečiamieji“ (2011 m.) – tai tik keletas man žinomų kino projektų, kuriuose vaizduojami žmonės su negalia. Neabejoju, jog jų, tiek Holivude, tiek pasaulio kine, yra ženkliai daugiau. „Ypatingieji“ („The Spe...
Tam, jog pastatytum gerą filmą, jokie blizgučiai, garsios pavardės ar didelis biudžetas visai nėra reikalingi. Ir tai buvo įrodyta ne sykį. Paminėti galėčiau to paties Christopherio Nolano pirmąjį blyną „Following“, kurį šis susuko dirbdamas po darbo ir savaitgaliais. Savomis lėšomis.
