„Invalidas“, „negras“, „čigonas“ ir kiti

Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka. „Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota“. 2021. 171 p. „Netrukus po Atgimimo imta kalbėti apie neva netinkamus, nekorektiškus žodžius, kuriuos reikia keisti kitais“, – taip knygos autoriai pradeda pratarmę. Iš tikrųjų ši mada iš Vakarų ėjo iš lėto, bet po truputį pas mus įgijo nemažai jėgos. Aklai priimti viską, kas ateina iš Vakarų, neatitiktų pačios vakarietiškos dvasios, t. y. politinio ir kultūrinio pliuralizmo pagrindo, kuris yra esminė vakarietiškos demokratijos savybė. Ir iki šiol įvairūs vis besiplečiančio politinio korektiškumo aspektai pačiuose Vakaruose vertinami anaiptol nevienodai, šia tema yra išleista nemažai knygų, taip pat ir kritiškų. Tad vien jau tokios diskusinės knygos pasirodymas Lietuvoje yra sveikintinas.

Autorių požiūris į daugelį politinio korektiškumo reiškinių yra atvirai kritiškas, bet tai nėra publicistinė polemika – kalbos mokslo požiūriu gvildenami žodžių apibrėžimai ir apžvelgiama daug įvairių nuomonių, šiais klausimais pareikštų Lietuvoje ir kitur, konkrečiai kalbama apie keletą svarbiausių į paribį stumiamų žodžių: „invalidas“, „negras“, „čigonas“ ir kt.