Distopinis romanas, trumpos istorijos rėmuose, nugulė kovo, balandžio ir gegužės žurnalų puslapiuose. Ir tai toli gražu ne vienintelis žymus tekstas, spausdintas skandalingajame „Playboy“. Žurnalo puslapiuose apsigyveno ir tokie garsūs rašytojai kaip „Lolitos“ autorius Vladimiras Nobokovas ar Nobelio premijos laureatas Gabrielis Garcia Marquezas. Tad, mielos moterys, jeigu Jūsų vyras sako, jog „Playboyų“ skaito ne dėl paveikslėlių... na, galbūt jis nemeluoja?
Jeigu patraukiau Jūsų dėmesį, neriam gilyn!
Airių dramaturgas, egzistencinio ir filosofinio kūrinio „Godo belaukiant“ (Waiting for Godot) autorius, Samuelis Becketas į mokyklą vežiodavo žymų imtynininką „Milžiną Andre“ (Andre the Giant).
Šerloko Holmso tėvas Arthuras Conanas Doyle buvo prisiekęs tikintysis. Tik tikėjo jis ne Dievu, o paranormaliais fenomenais. Pamatęs tam tikrą fotografiją, šis pareiškė, jog fėjos egzistuoja. Mėgindamas visiems įteigti fotografijos autentiškumą ir įrodyti, jog nuotraukoje užfiksuotos fėjos yra tikros autorius prarado gerą vardą ir tapo pašaipų objektų. Paskui buvo įrodyta, jog nuotrauka, pakerėjusi A. C. Doyle buvo suklastota.
Kaip ir daugumai kūrėjų, muzikantų ir menininkų – su šlove gimsta ir ydos. Narkotikai, alkoholis. Ne išimtis ir, ko gero, garsiausias siaubo trilerių autorius Stephenas Kingas. Autorius turėjo rimtų problemų su alkoholizmu ir vėliau prisipažino, jog dėl šios nuodėmės visiškai neprisimena, jog būtų parašęs „Cujo“.
Austrų psichologas Sigmundas Freudas kartą dalyvavo paskaitoje, kurios lektorius buvo Amerikiečių autorius ir ikona Markas Twainas. Vis gi, Twaino paskaitos tema nebuvo apie asmens pasąmonės ir psichikos vingrybes. Twainas pasakojo apie arbūzą, kurį pavogė vaikystėje.
Amerikiečių autorius Williamas Faulkneris vieno savo apsakymų kontūrą užrašė tiesiog ant savo tuometinio ofiso sienų. Besilankantys Oxforde dar šiandien gali pamatyti ant sienų, ranka rašytas Faulknerio pastabas Pulitzerio premiją nuskynusiai knygai – „Pasaka“ (A Fable).
„Daktaro Živago“ (Doctor Zhivago) autorius Borisas Pasternakas tapo pirmuoju rašytoju istorijoje atsisakiusiu Nobelio premijos literatūros srityje. Praėjus keliems mėnesiams po laimėjimo 1958 m. Pasternakas atsisakė premijos baimindamasis, jog tuometinė Sovietų vyriausybė gali užsimoti suimti autorių ar netgi jo gimines. Vis gi 1989 metais, Švedijoje Pasternako sūnus atsiėmė tėvui priklausančią premiją.
Prieš įkopiant į šlovės Olimpą, Argentiniečių autorius Jorge Luisas Borgesas užsidirbdavo rašydamas reklaminius šūkius jogurtui.
Rusų rašytojas Vladimiras Nobokovas dauguma savo romanų parašė naudodamas indekso korteles. Nobokovas tikėjo, jog toks metodas geriausiai padeda struktūrizuoti kūrinio siužetą. Kad kilusios idėjos neišgaruotų, autorius kortelių pakelį laikydavo pasikišęs net po pagalve.
„Pusryčiai pas Tifani“ autorus Trumanas Capote rašydavo tik atsisėdęs ant sofos. Rašydavo vienoje rankoje laikydamas pieštuką, kitoje cigaretę, puodelį kavos ar taurę Chereso.
Viktorijos laikų rašytojas Thomas Carlyle 1835 m. pirmąjį savo kūrinio „Prancūzijos Revoliucija“ (The French Revolution) variantą paskolino draugui ir kolegai filosofui Johnui S. Millui, tačiau grįžęs jo pasiimti sužinojo, jog manuskriptas netyčia sudegė. Visų nuostabai, Carlyle perrašė visą 800 puslapių tekstą, kuris išleistas 1837 m. sulaukė milžiniško pripažinimo.
Žymus škotų rašytojas Seras Walteris Scottas didžiąją dalį savo epiškos poemos „Marmionas“ (Marmion) parašė jodinėdamas. Scottas buvo lengvosios raitininkų brigados savanoris. Manoma, jog pasiruošimas Prancūzijos invazijai į Britų salyną ir nuolatinis būvimas raitelių apsuptyje įkvėpė Scotto poemoje vaizduojamą 1513 m. Flodeno mūšį.
Vienas iš Bookerio premijos teisėjų baigęs skaityti kanadiečių rašytojos Margaret Atwood kūrinį „Potvynio metai“ (The Year of the Flood), įsiutęs romaną paleido per visą kambarį. Liudininkų teigimu metimas buvo toks stiprus, jog knyga įlenkė sieną. Kad ir kas supykdė komisjos narį, 2000 metais Atwood vis gi laimėjo Bookerio premiją už kitą savo kūrinį „Aklas žudikas“ (The Blind Assassin).
„Hanson Robotics“, dirbtinį intelektą kurianti kompanija, 2005 m. sukūrė realaus dydžio androidą, atrodantį kaip mokslinės fantastikos rašytojas Philipas K. Dickas. Šis kompanijos tvarinys technologijų pasaulyje, laimėjo ne vieną apdovanojimą.
Britų autorius D. H. Lawrencas mėgdavo kopti į šilkmedžius, tvirtindamas, jog šis užsiėmimas stimuliuoja jo vaizduotę. Galbūt visa tai neatrodytų keista, tačiau šitai jis darydavo nuogut nuogutėlis.
„Rojaus skaliko“ (The Hound of Heaven) autorius Francis Thompsonas buvo įtariamas esant Džeku Skerdiku (Jack the Reaper). Nors jokių realių įrodymų nebuvo rasta, tačiau nepriklausomi tyrėjai tvirtina, jog Thompsono poezijos vaizdingumas ir medicinos mokslų nuovoka yra pakankamai pagrįsti šaltiniai tokiems įtarimams.
Japonų rašytojas Haruki Murakami atskleidė, jog pradėti rašyti šį įkvėpė Jingu stadione aplankytos beisbolo varžybos. Nors iki tol Murakami niekados nė nemėgino rašyti, matydamas sportininko Dave Hiltono įspūdingą pasirodymą instinktyviai pajuto, jog galįs tiesiog imti ir parašyti knygą. Tą patį vakarą, grįžęs namo Murakamis pradėjo savo pirmąjį romaną „Hear the Wild Wind Sing“. Dabar Murakamis laikomas vienu populiariausių ir žymiausių Japonijos rašytojų.
Jingu stadione stebėdamas įspūdingą beisbolininko Dave Hiltono pasirodymą, niekuo minioje neišsiskiriantis vyrukas pajuto, jog gali imti ir tiesiog parašyti knygą. Grįžęs namo, nieko nelaukdamas jis kibo į darbus. Šiandien jis velniškai populiarus ir puikiai pažįstamas japonų rašytojas Haruki Murakami.
Vieni įtakingiausių britų rašytojų „Alisos stebuklų šalyje“ autorius C. S. Lewisas ir „Drąsaus naujo pasaulio“ pramanytojas Aldous Huxley šį pasaulį paliko tą pačią dieną. Lapkričio 22, 1963 m. Įdomu tai, jog tą pačią dieną buvo nužudytas ir JAV prezidentas Johnas F. Kennedy.
Ericas Arthuras Blairas, geriau žinomas kaip Gerogeas Orwellas kadaise buvo Aldous Huxley mokiniu. Etono koledže, 1917 m. „Gyvulių ūkio“ ir „1984“ autoriui Huxley dėstė prancūzų kalbą.
Senatvės nuobodulį galima įveikti begale būdų. Vieni žiūri televizorių, kiti mezga, treti per langą stebi kaimynus. O štai aštuonioliktajame amžiuje gyvenęs venecijietis Giacomo Casanova nuobudulį užmušti sumąstė parašydamas savo autobiografiją. Įspūdingoje knygoje Casanova tvirtina, jog permiegojo su 122 moterimis.
1931 m. „Didžiojo Getsbio“ autorius F. Scottas Fitzgeraldas už 4000 JAV dolerių laikraščiui pardavė vieną iš savo trumpų istorijų. Pagal infliaciją, šiandien tai būtų apie 50 000 JAV dolerių. Gavęs šį užmokestį Fitzgeraldas parašė laišką geram bičiuliui Ernestui Hemingway, kuriame prasitarė jog jaučiasi tarytum „sena kekšė“.
Po rusų rašytojo Ivano Turgenevo mirties (1818 m.), atlikdami autopsiją rusų chirurgai pasvėrė „Tėvai ir sūnūs“ autoriaus smegenis. Svarstyklės nusviro iki 2,021 gramo. Iki šiai dienai, Rusijos kronikose Turgenevo smegenys yra laikomos vienomis sunkiausių.
Prieš išgarsėdamas amerikiečių satyrikas ir „Skerdykla nr. 5“ (Slaughterhouse-Five) autorius Kurtas Vonnegutas vadovavo pirmąjai JAV automobilių „Saab“ prekybvietei. Jo vadovaujamas verslas žlugo vienerių metų bėgyje.
Vonnegutas buvo milžiniškas serialo „Į sveikatą“ (Cheers) fanatikas. Kartą jis reporteriams prasitarė, jog verčiau būtų rašęs scenarijus šiam serialui, nei populiariausius savo kūrinius.
Kartą Ernestas Hemingway iš savo mėgstamiausio baro namo parsinešė pisuarą, argumentuodamas, jog į jį „prileido“ tiek daug savo pinigų, kad pisuaras yra jo nuosavybė.
Prisidengdamas slapyvardžiu, Stephenas Kingas parašė knygą vaikams. Visa tai nieko nestebintų, jeigu siaubo trilerių autorius tos knygos nebūtų recenzavęs kaip... Stephenas Kingas.
Kartą S. Kingas buvo sulaikytas už vandalizmą, mat knygyne pasirašinėjo savo paties kūrinius.
Slapta pasirašinėti savo knygas mėgsta ir britų fantastas ir komiksų autorius Neilas Gaimanas. Tai jis daugiausia daro keliaudamas, slapta prasisukdamas oro uostų knygynėliuose. Kiek visa tai slapta, nežinia, mat visuomet apie tai autorius pasidalina savo „Instagram“ paskyroje.
Ar kada teko teisintis, jog šuo suėdė Jūsų namų darbus? Būtent panašiai nutiko „Apie peles ir žmones“ (Of Mice and Men) autoriui Johnui Steinbeckui. Šuo suėdė vienintelį, tuo metu prašytą, būtent šio romano manuskriptą. Juokaudamas Steinbeckas sakė, kad iš pradžių pyko, tačiau geriau pasvartęs pamanė, jog šuo taip pasielgė kritikuodamas. Paskui romaną autorius perrašė per du mėnesius.
„Frankenšteino“ monstras vardo neturi, tačiau kartą, pirmosios mokslinės fantastikos autorė Mary Shelley pavadino jo „Adomu“.
„Pilnas savižudybės atlasas“ (The Complete Manual of Suicide) – tai 1993 m. Japonijoje sutverta knyga, kurioje vaizdingai aprašomi įvairūs savižudybės metodai. Knygą nusipirko daugiau nei milijonas žmonių.
„Haris Poteris“ turi atskirus leidimus suaugusiems. Vienintelis šio leidimo skirtumas yra knygų viršeliai, mat suaugusiesiems buvo gėda skaityti knygą su viršelyje nupieštu personažu vaikams.