Vertėjas Klemenas Piskas: Lietuvoje gyvenau trejus metus ir tuo metu buvau laisvas kaip niekada

Kiekvienas iš mano verstų autorių yra savotiškai įdomus ir užima ypatingą vietą mano, kaip vertėjo, karjeroje. Ypač mėgstu autorius, su kuriais tuo metu tenka dirbti. Žaviuosi Kristina Sabaliauskaite – jos romano „Petro imperatorė“ vertimas jau netrukus pasirodys, Kęstučiu Kasparavičiumi – daugiausia esu išvertęs būtent šio autoriaus darbų. Taip pat man patinka autoriai, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių man dar nepavyko išversti (išskyrus ištraukas), bet tikiuosi, kad kada nors galėsiu juos versti, pavyzdžiui, Granauską, Kunčiną, Aputį, Radzevičiūtę. Mėgstu ir šiuolaikinę jaunųjų autorių poeziją, pavyzdžiui, Ramunę Brundzaitę ir Aušrą Kaziliūnaitę: ji fantastiška, mielai versčiau ir daugiau jos poezijos, ne tik festivalių almanachams.

Šv. Jeronimo premija už vertimus iš lietuvių į užsienio kalbą šiemet apdovanotas slovėnų vertėjas, rašytojas, muzikantas Klemenas Piskas (g. 1973).

Trijų originaliosios poezijos rinkinių, apsakymų rinkinio, literatūros kritikos knygos, radijo dramų, šiemet išleisto romano „Mamuto testamentas“ (ištrauką skaitykite p. 12) autorius į slovėnų kalbą yra išvertęs beveik dvi dešimtis lietuvių autorių knygų, paskelbęs daugybę paskirų publikacijų antologijose ir spaudoje. Su prestižiškiausios Lietuvoje vertimo premijos laureatu kalbėjosi rašytoja ir vertėja Kristina Tamulevičiūtė.

– Klemenai, lietuvių skaitytojams tavęs pristatinėti jau nereikia. Juk ne vienus metus gyvenai Lietuvoje ir aktyviai dalyvavai Lietuvos literatūros padangėje. Kaip nusprendei mokytis lietuvių kalbos ir kas galiausiai tave atvedė į Lietuvą?