Vien kūryba gyvas nebūsi: darbai, kurių teko griebtis garsiausiems Lietuvos ir pasaulio rašytojams

Rašytojai dažnai gyvena lyg seni fantazijos voratinkliais apnarplioti stuobriai ir kol užbaigia ant širdies gulintį romaną, patys gali beveik nevalgyti, negerti ir nekvėpuoti. Tačiau valgyti vis dėlto reikia, o jei rašymas neišmaitina, tenka imtis kitų darbų, kurie garantuotų pajamas. Kitais gi kartais rašytojai šalutinių darbų imamasi dar iki rašytojo karjeros pradžios. Juk niekada tiksliai nežinai, kuris iš gyvenimo kelių yra pats geriausias arba sėkmės durys tau tiesiog nėra praviros. Pasižiūrėkime, kokius darbus dirbo žinomi rašytojai iki atrado literatūrą, kokias gretutines profesijas turėjo mūsų mėgstami Lietuvos ir užsienio autoriai.

Lietuvių rašeivija, o ypač pirmieji rašytojai, beveik be išimčių rašymu užsiėmė tik greta kitų savo veiklų. Kaip žinia, mūsų puikioji Žemaitė jaunystėje tarnavo kambarine dvare, didžiąją gyvenimo dalį užsiėmė žemės ūkio darbais ir rašymas į jos dvasią pasibeldė tik brandžiame amžiuje. Maironis, Kristijonas Donelaitis, Juozas-Tumas Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas – tai graži sutanota vyrija, kurią traukė rašymas. Motiejus Valančius, Antanas Baranauskas – vyskupai. „Anykščių šilelio“ autorius dar ir kalbininkas. Šatrijos Ragana buvo pedagogė, o Antanas Vienuolis – farmacininkas.

Dažnai lietuvių rašytojai išvykę į Vakarus imdavosi gana juodų darbų. Antanas Škėma Lietuvoje buvo aktorius, režisierius, o nuvykęs į JAV paragavo liftininko bei fabriko darbininko duonos. Marius Katiliškis gyvendamas anapus Atlanto kurį laiką dirbo duobkasiu ir plieno liejyklos darbininku. Nemažai XX-XXI amžiaus rašytojų greta rašymo ar prieš rašymą užsiėmė žurnalistika, redagavimu, vertėjavimu. O štai Ričardas Gavelis iki rimtesnių literatūrinių darbų sukūrimo buvo tiesiog fizikas.