Visas tas laikmetis, ypač 1918-ųjų vasara, buvo didelių vilčių ir vis augusio rūpesčio dėl neaiškaus Lietuvos likimo metas. Nerimo ir Lietuvos Tarybos nariai, ir gyventojai, įskaitant Vilniaus lietuvius, ypač matant, kad vis laukiant, kada vokiečiai atiduos Tarybai šalies valdymą, nieko nedaryta ruošiantis ją saugoti.

Tai savo atsiminimuose patvirtina ir Taryboje dirbęs spaudos darbuotojas Antanas Rucevičius, matęs į ją užeinant nemažai lietuvių karininkų. Deja, jam atrodė, jog jie niekuo nesirūpino, lyg kažko laukė, kaip gervė gied­ros, tad, žinodamas apie slaptus vietos lenkų karinius pasirengimus, neapsikentęs susirado K. Škirpą ir užsipuolė:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)