Pradėti apžvalgą reikia nuo J. Gudaičio, mūsų palikto vieno naktyje (pirmąją istorijos dalį skaitykite ČIA). Beieškodamas savų jis, užtikęs vienoje troboje raudonarmiečius ryšininkus, nukapojo telefono laidus, o vėliau, pradėjus snigti, susidūrė su būriu nežinia kieno karių, nes visi buvo baltutėliai apsnigti. Laimei, išgirdęs kažką lietuviškai šaukiant, atpažino P. Genį, paskui, nupasakojęs karininkams, ką patyrė, parodė, kaip nepastebėtiems pasiekti miestą, ir būrys po poros valandų, jo vedamas, buvo Alytuje. Čia vadas pasiuntė jį į Pontono kareivines pranešti, kad išsikraustytų, įsakęs iššauti tris kartus, jei pamatys priešą, ką jis ir padarė, netoli kareivinių pastebėjęs per kalnus ritantis bolševikus, o vėliau pasuko į Saratovo kareivines, kur likosi pulkas pasilsėti [8].
2022.05.26 21:10
1919-ųjų chaosas, ištikęs lietuvių karius ant Alytaus tilto: kas kaltas dėl Antano Juozapavičiaus mirties?
II dalis
www.DELFI.lt
FOTO:
Kone visi Alytaus tragedijos liudininkai atsiminimuose minėjo Antano Juozapavičiaus žūtį, nes tai – pagrindinė šio mūšio atminimo dalis. Ir visi – savaip.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt