Pacientai yra gydomi remiantis įrodymais pagrįsta medicina – tai sąžiningas, tikslus ir protingas esamų šiuolaikinių įrodymų naudojimas, ligonių gydyme pritaikant individualias gydymo ar sveikatos priežiūros priemones. Širdies raumens infarktas nėra gydomas čiobrelių arbata ir ne, etilo alkoholis nepagydys nuo COVID-19.
Kodėl mokykloje, universitete ar gyvenime turėtų būti kitaip? Ar tikrai mokoma ir mokomasi įrodymais pagrįstais efektyviais būdais? Iš tikrųjų niekas nemoko, kaip reiktų mokytis. Dažnas žmogus mokosi taip, kaip intuityviai mano yra teisinga. Deja, kaip rodo atlikti tyrimai, asmenų mokymosi būdai, paremti patirtimi, subjektyviu požiūriu, dažniausiai būna neefektyvus. Ar mokame mokytis – štai kur klausimas. Taip taip, sangrąžiniai veiksmažodžiai nusako tokį veiksmą, kuris taikomas sau pačiam.
Tyrimai rodo, jog vienas aktyviausių mokymosi metodų yra aktyvus žinių taikymas, atgaminimas arba praktiniai žinių tikrinimo testai su grįžtamuoju ryšiu. Nustatyta, kad savęs testavimas nereikalauja daug laiko lyginant su kitais mokymosi metodais, gali būti naudojamas ir mažai pasimokius. Konspektavimas ar vadovėlio skaitymas yra paremtas informacijos atpažinimu arba pasyviu mokymusi, kai savęs egzaminavimas yra aktyvus mokymosi būdas, reikalaujantis ne atpažinti informaciją, o ją sintezuoti (1).
Viename iš bandymų studentai, padalinti į dvi grupes, buvo testuojami remiantis jiems pateikta tema. Viena grupė pateiktą medžiagą mokėsi taip, kaip tai darytų įprastai. Tikėtina, konspektuodami, perrašinėdami informaciją, skaitydami tekstą kelis kartus, kai kitai grupei studentų išmokus dalį medžiagos kasdien buvo pateikiami testai. Po savaitės visi studentai atliko baigiamąjį egzaminą, sudarytą iš faktų bei konceptų supratimo klausimų.
Antrosios grupės rezultatai buvo 15% geresni nei studentų, kurie neatlikinėdavo testų ir mokėsi jiems priimtinu būdu (2). Kitame iš eksperimentų studentai buvo padalyti į keturias grupes. Pirmajai grupei studentų buvo leista pateiktą mokslinę medžiagą mokytis tik kartą ir tik nustatytą laiko trukmę. Antroji grupė mokėsi tai keturis kartus su nustatytos trukmės pertraukomis. Trečioji grupė studentų skaitydami tekstą turėjo sudaryti minčių žemėlapį. Ketvirtajai studentų grupei perskaičius tekstą buvo užduota prisiminti, kiek įmanoma daugiau perskaitytos informacijos, tada leista perskaityti tekstą dar kartą kartu su užduotimi dar kartą atgaminti, kiek įmanoma daugiau informacijos. Bendras mokymuisi skirtas laikas visoms grupėms buvo vienodas. Galiausiai po savaitės buvo rašomas testas, kurį sudarė faktiniai klausimai, remiantis studentams duota medžiaga ir klausimai, tikrinantys informacijos supratimą. Be to, studentai turėjo pateikti spėjamą savo testo balą.
Rezultatai rodo, jog 4 grupės studentai, taikę aktyvų mokymosi metodą, tai yra įgytų žinių tikrinimą, atgaminimą, pasiekė geriausią rezultatą, nors tikėjosi prasčiausio, lyginant su kitų grupių studentais.
Tai dar kartą įrodo, jog intuicija dažnai būna klaidinga ir tie mokymosi metodai, kurie atrodo yra efektyvūs, tokie nėra (3). Taigi vieni efektyviausių mokymosi būdų yra klausimynų sudarymas ir jų sprendimas, testų atlikimas, užrašų gamyba nežiūrint į perskaitytą tekstą ir bandant prisiminti, kiek įmanoma daugiau informacijos.
Repetitio est mater studiorum. Kitas esminis dalykas siekiant gerų ir efektyvių mokymosi rezultatų yra protarpinis kartojimas. Tai įrodymas pagrįstas efektyvus mokymosi būdas, kai išmokta informacija kartojama tam tikrais nustatytais laiko intervalais. Jau 1885 m. vokiečių psichologas Hermanas Ebinghauzas, tyrinėjęs atminties dėsningumus ir ypatumus, remiantis atliktais tyrimais sudarė užmiršimo kreivę, dar vadinamą H. Ebbinghauso kreive. Jos esmė ta, jog žmogus didumą išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta, o užmiršimas iš pradžių vyksta sparčiai, tačiau vėliau, laikui bėgant, stabilizuojasi (4).
Įrodyta, kad kiekvieną kartą įsikišus į užmiršimo kreivę ir pakartojus žinomą informaciją, užtrunka ilgiau, kol ji bus pamiršta, o kuo daugiau kartų kartojama, tuo žinių praradimas vyksta lėčiau. Daugybė tyrimų rodo, kad anksčiau gautų žinių ar informacijos testavimas esamu laiku didina jos išlaikymo trukmę.
Vienas iš pavyzdžių, kaip galima atlikti protarpinį kartojimą, yra vokiečių psichologo Sebastiano Leitnerio pasiūlytas kartojimo būdas. Metodas pagrįstas kortelių su klausimais ir atsakymais išskyrimu į grupes pagal tai, kaip gerai yra žinomas atsakymas į kortelėje pateiktą klausimą. Asmuo susidarytu grafiku bando atsakyti į kortelėse pateiktus klausimus. Jei atsakymas teisingas, kortelė perdedama į kitą grupę, jei neteisingas, grąžinamas į pradinę kortelių grupę.
Viename iš atliktų eksperimentų Purdeu universitete (JAV) 96 studentai buvo suskirstyti į 4 grupes. Jiems buvo pateikta išmokti 100 suahilių-anglų žodžių porų. Pirmajai grupei leista žodžių poras mokytis tik kartą, antroji grupė studentų išmoktus žodžius pakartojo vieną kartą prieš galutinį testą. Trečioji grupė studentų žodžius kartojo tris kartus su labai trumpais poilsio intervalais, kai žodis pakartojamas netrukus, o ketvirtoji grupė žodžius kartojo taip pat kaip trečioji tik intervalai tarp pasikartojančių žodžių buvo ilgesni. Bendras mokymuisi skirtas laikas buvo vienodas. Galutiniame teste 4 grupės studentai iki beveik 80% visų žodžių atsakė teisingai, kai pirmosios grupės tik 1%, o antrosios ir trečiosios teisingai atsakytų žodžių kiekis nesiekė 30% (5). Šis tyrimas tik dar kartą įrodo protarpinio kartojimo naudą.
Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti teksto konspektavimo, pasyvaus skaitymo ar žodžių braukinėjimo? Ne, jei asmuo yra tikras, kad šie mokymosi metodai jam yra priimtini ir mano, kad būtent taip jis pasiekia geriausių rezultatų. Moksliniais tyrimais pagrįstų efektyvių mokymosi metodų naudojimas leidžia pasiekti aukštesnių mokymosi rezultatų, išvengti Parkinsono dėsnio. Jis teigia, jog bet koks darbas išauga apimtimi, kad galėtų užimti visą jam atlikti duotą laiką. Be to, mokantis aktyviai informacija išlaikoma ilgesnį laiką. Ar kur nors kalbama apie tai, kaip efektyviai mokytis? Pats laikas pradėti, o kol kas išliekame kritiškai priklausomi nuo mokytojų ar dėstytojų.
Šaltiniai:
1. Dunlosky J, Rawson KA, Marsh EJ, Nathan MJ, Willingham DT. Improving Students’ Learning With Effective Learning Techniques: Promising Directions From Cognitive and Educational Psychology. Psychol Sci Public Interest. 2013 m. sausio;14(1):4–58.
2. Butler AC. Repeated testing produces superior transfer of learning relative to repeated studying. Journal of Experimental Psychology: Learning, Memory, and Cognition. 2010 m.;36(5):1118–33.
3. Karpicke JD, Blunt JR. Retrieval Practice Produces More Learning than Elaborative Studying with Concept Mapping. Science. 2011 m. vasario 11 d.;331(6018):772–5.
4. Myers D. Psichologija.
5. Karpicke J, Bauernschmidt A. Spaced Retrieval: Absolute Spacing Enhances Learning Regardless of Relative Spacing. Journal of experimental psychology Learning, memory, and cognition. 2011 m. gegužės 16 d.;37:1250–7.