„Harvard Business Review“ komanda susidomėjo tyrimu, kuriame teigiama, kad darbuotojai geriau jaučiasi dirbdami „priešiškam“ viršininkui, jei ir patys elgiasi priešiškai. Ar derėtų į pyktį atsakyti tuo pačiu? Gali pasirodyti, kad toks patarimas labai prastas. Todėl susiekėme su pagrindiniu tyrimo autoriumi Bennett Tepper iš Ohajo valstijos universiteto ir paprašėme papasakoti apie savo tyrimą ir jo pasekmes.
B. Tepper su kolegomis atliko du tyrimus, kuriuose paklausė suaugusių amerikiečių, ar jiems dažnai tenka kęsti priešišką viršininko elgesį. Į tyrimus įtrauktos tokios frazės kaip „mano viršininkas iš manęs tyčiojasi“ ir „viršininkas man sako, kad mano mintys ir jausmai kvaili“. Tuomet dalyvių paklausta, ar jie į tokį elgesį nekreipia dėmesio, ar atsako tuo pačiu – elgiasi pasyviai agresyviai arba kartais viršininką tiesiog apšaukia. Tie, kas viršininkams atsakė tuo pačiu, teigė, kad patiria mažiau psichologinio nuovargio ir labiau džiaugiasi karjera. Tačiau, pasak B. Tepper, tai nereiškia, kad šaukti ant viršininko – gera mintis. Iš tiesų jo tyrimas primena, kad prasti viršininkai gali darbuotojams padaryti rimtos psichologinės žalos, o įmonei – ekonominių nuostolių.
– Į kokį klausimą bandėte atsakyti atlikdami šį tyrimą ir ką atradote?
– Visada manėme, kad jei viršininkas bjauriai elgiasi su darbuotoju, darbuotojas norėtų jam atsakyti tuo pačiu, tačiau elgtis priešiškai negali, nes tai per daug rizikinga. Jūs nuo viršininko ekonomiškai priklausomas. Jis gali jus atleisti. Jums labai daug kas gali baigtis blogai.
Taigi jau seniai buvome įsitikinę, kad viršininkų priešiškumas darbuotojams tiesiogiai nesukelia darbuotojų priešiškumo viršininkams. Tačiau iš tiesų buvo atvirkščiai – pastebėjome, kad dažniausias, labiausiai užtikrintas atsakas į viršininko priešiškumą – tai darbuotojų priešiškumas jam, pasireiškiantis įvairiomis formomis – tiek pasyviai agresyviu elgesiu, tiek aktyviu priešiškumu, t. y., kai darbuotojai paprasčiausiai aprėkia viršininką.
Iš to kyla ir kiti klausimai, pavyzdžiui „Kokių pasekmių galima laukti išreiškus priešiškumą bjauriam viršininkui?“
– O tada uždavėte klausimą: „kaip toks elgesys atsiliepia darbuotojų pasitenkinimui darbu ir nuomonei apie savo karjerą?”
– Teisingai. Iš kitų tyrimų jau žinojome, kad jei viršininkas su jumis elgiasi priešiškai, jūs mažiau patenkinti darbu, darbas jums nebe toks svarbus. Be to, dažniau patiriate psichologinį nuovargį. Žinome, kad tada nukenčia ir rezultatai, be to, žinome, kad kai viršininkas elgiasi nedraugiškai, darbuotojai rečiau nori jam padėti.
Neradome jokių teigiamų pusių turėti bjaurų viršininką, nors kartais ir tikima, kad jei darbuotojams gerai įspirsite į užpakalį, jie bus labiau motyvuoti. Tačiau mums niekada neteko rasti šią nuomonę patvirtinančių įrodymų.
Jei žmonės iš priešiško viršininko tikrai gautų ką nors gero, galbūt tie privalumai atsispindėtų jų pasiekiamuose rezultatuose, kaip atsispindi ir neigiamos pasekmės.
Mes sugalvojome dvi hipotezes, prognozuojančias visiškai skirtingus dalykus. Pirmoji tokia, kad jei viršininkas priešiškai su jumis elgiasi, jūs atsakote tuo pačiu, o tada viskas tik pablogėja. Aš buvau įsitikinęs, kad ši hipotezė pasitvirtins.
Kita hipotezė, kuri, kaip tikėjomės, galėtų padėti paaiškinti, kodėl žmonės priešiškai elgiasi su savo viršininkais – kad jei į priešišką elgesį atsakysite tuo pačiu, bus truputį geriau, nes pajusite pasitenkinimą, būsite mažiau prislėgti ir patirsite mažiau psichologinės žalos.
Antrąją hipotezę pagrindėme mintimi, kad jei viršininkui atsakote tuo pačiu, rečiau jaučiatės kaip auka. Nors niekad netyrėme hipotezės, kad kai viršininkas elgiasi priešiškai, žmonės laiko save jo aukomis, atrodo, kad toks spėjimas turėtų būti logiškas.
Taigi jei viršininkui atsakote tuo pačiu, pajuntate, kad galite šiek tiek valdyti situaciją, kad kažkaip reaguojate, o tada tikimybė, kad jausitės auka – mažesnė.
Mūsų rezultatai nustebino – nors turėdami priešiškus viršininkus žmonės dažniau jaučiasi kaip aukos, jei viršininkams atsako tuo pačiu, kaip aukos jaučiasi daug rečiau.
Tada dar atsižvelgėme į pasekmes karjerai. Buvome šiek tiek nustebinti pirmojo tyrimo rezultatų, todėl pagalvojome, kad galbūt priešiškai elgiantis su bjauriu viršininku atsirastų kitų neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, toks elgesys neigiamai paveiktų jūsų karjerą. Taigi tą akimirką būtų malonu, tačiau vėliau toks elgesys jums pakenktų. Todėl antrajame tyrime patikrinome, ar, subjektyviai vertinant, karjera buvo sėkminga. Tačiau ir vėl pastebėjome, kad priešiškas elgesys viršininkui tampa padėtį gerinančiu veiksniu, kuris išlieka nepriklausomai nuo visų mūsų tirtų kintamųjų. Šį reiškinį paaiškinti galėjome tik tuo, kad atsikirsdami viršininkui žmonės rečiau jaučiasi kaip aukos.
– Taigi nemalonų viršininką turintiems žmonėms labai svarbu sugebėti nesijausti aukomis. Tačiau ar yra veiksmingesnių metodų, negu viršininkui atsakyti tuo pačiu?
– „Elkis taip, kaip elgiasi su tavimi“ – ši posakis mūsų rezultatų visiškai neatitinka dėl kelių priežasčių. Pirma, mūsų tyrimas patvirtina, ką jau seniai žinojome – geriausia darbuotojui tada, kai jo viršininkas nesielgia priešiškai.
Tačiau ką daryti, jei jūsiškis taip elgiasi? Pats iš tyrimo rezultatų daryčiau išvadą, kad elgtis pasyviai agresyviai geriau, negu nedaryti nieko. Tačiau į kitokius būdus spręsti problemą tyrime neatsižvelgėme.
Žinoma, yra kitų būdų, kurie veiksmingi kitokiose situacijose. Kai žmonės patiria stresą, jie prašo bendradarbių pagalbos, užsiima prasminga veikla ne darbe, sportuoja, užsiima savo hobiais. Taigi pasyviai agresyviam elgesiui yra daug veiksmingų alternatyvų.
Deja, negalime pasakyti nieko tikslaus, nes jų netyrėme. Iš šio tyrimo sužinojome tik tiek, kad elgtis pasyviai agresyviai – geriau, negu nedaryti nieko. Tačiau nežinome, ar geriau būtų atleisti, susitaikyti su padėtimi arba ieškoti kitų galimai labai veiksmingų būdų spręsti tokią problemą.
Tačiau svarbus dar vienas dalykas – iš daugelio tyrimų žinome, kad kai vienas darbuotojas elgiasi pasyviai agresyviai, jo bendradarbiai taip pat dirba prasčiau, be to, prasčiau dirba visa grupė. Todėl yra ir neigiamų pasekmių. Tačiau jos skiriasi nuo mūsų tirtų neigiamų pasekmių pavieniams darbuotojams.