Nepatyręs žmogus nusijuoktų – argi Rusijos imperija galėjo svajoti apie Britų Indiją ir jos užgrobimą? Taip, – atsakysiu nedvejodamas.
Apie šią svajonę galvoti pradėjo dar Petras I, o originalusis Rusijos imperatorius Pavlas net pasiuntė Dono kazokus užimti Indiją. Laimei, laiku buvo nužudytas. Dono kazokai grįžo namo nelabai nutolę nuo Dono. O ir vėliau, XIX amžiaus pabaigoje, Rusijos imperija, konkuruodama su britų imperija Centrinėje Azijoje, po truputį slinko Britų Indijos link. Viena po kitos perėjo Rusijos kontrolėn Chiva, Buchara, Kokandas. Tai jau ne kartą minėtas, šimtą metų tarp imperijų žaistas „Didysis žaidimas“.
Vienas ryškiausių „Didžiojo žaidimo“ žaidėjų buvo Bronislovas Grombčevskis, bajoras nuo Kaunatavos, Telšių rajono. Žemaitė savo atsiminimuose apie 1863 metų sukilimą sulietuvino sunkiai ištariamą pavardę ir pavadino juos Gramčauskiais. Bet vadinsime taip, kaip jis vadino save, – Grombčevskiu.