Kodėl verta domėtis psichologiniais faktais?
Mokslininkai per pastaruosius 10 metų sužinojo daugiau apie smegenis nei per visus ankstesnius šimtmečius dėl spartėjančio neurologijos ir elgesio mokslo tyrimų tempo ir naujų tyrimų metodų kūrimo. Norėdami sužinoti šį tą apie psichologiją, neprivalote būti psichologas ar psichologijos mokslų daktaras. Tiesa yra ta, kad žmogaus psichologija yra susijusi su visais mūsų gyvenimo aspektais. Žmogaus tipas, koks esate šiandien, kaip ateityje formuosis jūsų asmenybė, kaip bendraujate su draugais, šeima ir atsitiktiniais nepažįstamais žmonėmis – visa tai galima paaiškinti pasitelkiant psichologiją.
Įdomūs psichologijos faktai gali būti labai žavūs ir stebinantys. Kai suprasite, kaip veikia žmogaus protas ir kas formuoja mūsų elgesį, galėsite geriau suprasti save ir aplinkinius. Galėsite priimti teisingus sprendimus ir protingiau elgtis su žmonėmis, ignoruodami stresines situacijas. Geriau valdysite savo laiką, pagerinsite santykius ir greičiau pasieksite užsibrėžtų tikslų. Taigi pateikiu įdomių psichologinių faktų, kuriuos verta žinoti.
1. Jūs svajojate apie 30 procentų laiko.
Neįtikėtina – 30 proc. mūsų laiko praleidžiame svajojant ir galvojant apie prisiminimus. Tai yra brangus laikas, kuris eikvojamas ir neleidžia susitelkti į svarbias užduotis. Svajoti reikia, tačiau reikia suprasti, kad yra laikas, kuomet turime susikaupti ir atlikti darbus nesiblaškydami. Žinant šį faktą, galima save vis kontroliuoti, ir jei nukrypote į minčių klodus – sugrąžinkite save atgal į čia ir dabar.
2. Galvojimas apie pažangą motyvuoja.
Mes galime būti lengvai motyvuoti, tiesiog įsivaizduodami, kad progresuojame tam tikroje užduotyje ar tiksle. Galvodami, kad padarėte tam tikrą pažangą, galite iš tikrųjų motyvuoti save stipriau žengti į priekį ir greičiau įgyvendinti savo tikslus. Yra tokia praktika, kai reikia įsivaizduoti, kad tikslą jau pasiekei ir užfiksuoti, kaip tuo metu jautiesi, kaip atrodai, ką veiki. Taip pasąmonėje sukuriamas siekiamas vaizdinys, kuris veda link jo įgyvendinimo.
3. Negalite palaikyti daugiau nei 150 santykių.
Santykių palaikymas sudėtingas procesas, nes visi žmonės skirtingi, priėjimas prie kiekvieno individualus. Dabar įsivaizduokite, kad palaikote 150 reikšmingų ryšių. Nepaisant to, kiek draugų turite socialinėje erdvėje, realiame gyvenime negalime palaikyti daugiau nei 150 socialinių ryšių vienu metu. 1992 metais antropologas Robinas Dunbaras pasiūlė terminą „Dunbaro skaičius“, šis terminas naudojamas nustatyti skaičių santykių, kuriuos galime sąmoningai išlaikyti. Tas skaičius yra būtent 150.
4. Pasakojimai padeda greičiau apdoroti informaciją.
Mes linkę apdoroti ir atsiminti sąvokas ir faktus, kai jie pateikiami istorijos pavidalu. Pasakojimas palengvina procesą ir mes daug geriau įsimename teorijas ir sudėtingus skaičius, bei faktus. Psichologija padeda suprasti pasakojimo svarbą. Efektyvus pasakojimas apima gilų žmogaus emocijų, motyvacijos ir psichologijos supratimą, kad iš tikrųjų įtrauktų auditoriją. Laimei, pasakoti mes visi mokame, pradedant nuo labai jauno amžiaus. Tačiau yra skirtumas tarp gero pasakojimo ir puikaus pasakojimo. Verta savarankiškai daugiau pasidomėti apie pasakojimus – storytelling (angl.).
5. Turite ribotus gebėjimus vienu metu mokytis naujų dalykų.
Bet kuriuo metu galime prisiminti tik 3–4 naujus dalykus. Turime nuolatos atnaujinti naujus duomenis ir informaciją savo smegenyse, kad galėtume juos ilgai atsiminti. Štai kodėl mes negalime prisiminti kieno nors vardo iškart po susitikimo su juo. Tyrimais nustatyta, kad atmintį galima lavinti vienas iš būtų – spręsti kryžiažodžius. Atliktas tyrimas, su daugiau kaip 17 000 sveikų 50 metų ir vyresnių žmonių, atskleidė, kad kuo dažniau dalyviai užsiiminėjo žodiniais galvosūkiais, tuo geriau jie atliko užduotis susijusias su dėmesio sutelkimu, samprotavimu, atmintimi.
6. Matai tik tai, ko nori.
Mūsų smegenys dažnai nesugeba apdoroti visos mums siunčiamos informacijos, mes linkę pamiršti dalykus, kuriuos laikome nesvarbiais. Dėl netyčinio aklumo mes praleidžiame akivaizdžią informaciją, nes arba susitelkiame ties kažkuo svarbesniu, arba neįsimename dėl neatitikimo mūsų norui matyti tik tam tikrus dalykus. Paprastas pastebėjimas, jei renkatės pirkti automobilį ir jums patinka tam tikra markė, tai nejučia pradėsite gatvėje pastebėti būtent šiuos automobilius, nors gal anksčiau į juos net neatkreipdavote dėmesio. Taigi, smegenys užfiksuoja tą informaciją kuria mes domimės.
7. Kai kurios mintys tiesiog dominuoja smegenyse.
Evoliucijos dėka mūsų smegenys pirmiausia galvoja apie maistą, seksą ir saugumą. Kadangi esame labai linkę į savęs išsaugojimą, svarbiausia mums bus valgyti, tada susirasti partnerį seksui ir išvengti pavojaus. Štai kodėl reklamoje daugiausia dėmesio skiriama šiems 3 elementams, kad priverstų mus pirkti tam tikrus gaminius.
8. Smegenys reikalauja daug energijos.
Nepaisant to, kad žmogaus smegenys nėra labai didelis organas, jų veikimas reikalauja daug energijos. Nors žmogaus smegenys sveria tik 2 procentus kūno masės, vien jos sunaudoja 25 procentus visos energijos, kurios reikia jūsų kūnui per dieną.
9. Kiek savo smegenų pajėgumo išnaudojame?
Smegenų skenavimas parodė, kad mes beveik visą laiką naudojame beveik visas savo smegenis, net ir miegodami, nors veiklos modeliai ir tos veiklos intensyvumas gali skirtis priklausomai nuo to, ką darome ir kokia būsena. Neurologas Krish Sathian, dirbantis Emory universitete Atlantoje sako: „Vienas ilgą laiką sklandantis mitas sako, kad žmonės paprastai sunaudoja tik 10 procentų savo smegenų pajėgumo, ir tai rodo, kad jei mes tik žinotume, kaip „įsilaužti“ į kitus 90 procentų, galbūt sugebėtume atrakinti nuostabius sugebėjimus. Bet iki šiol neaišku, iš kur kilo šis mitas ir kaip jis taip greitai pasklido. Mintis, kad galėtume kažkaip panaudoti dar neatskleistą smegenų galią, tikrai yra labai patraukli“.
Kiekvieną dieną savaime suprantamu dalyku mes laikome tai, kas esame, ką suvokiame ir ką sugebame padaryti. Taigi, kitą kartą rinkdamiesi gėlę ir užuosdami ją, ar skanaudami prinokusio obuolio, skirkite šiek tiek laiko ir pastebėkite, koks nuostabus yra kiekvienas jūsų mažiausias veiksmas, ir iš kur atsiranda vienas ar kitas pasirinkimas.