Jaunystės eliksyro paieškų pėdsakai veda į vieną iš Lietuvos dvarų: štai taip atsiranda Gyvasis vanduo

Viduramžių alchemikai ne vienerius metus ieškojo tikrojo jaunystės eliksyro ir vaistų nuo žmones kamuojančių ligų. Vėliau nuo Londono iki Maskvos jie mokėsi distitiliavimo paslapčių, vadindami tai magišku procesu. Spiritiniai distiliatai buvo pirmiausiai laikyti vaistu, o ne gėrimu, ir praminti Gyvuoju vandeniu, kurį vienas iš Florencijos alchemikų net siūlė naudoti kiekvieną rytą pusryčių metu.

Šis straipsnis pirmą kartą portale delfi.lt publikuotas 2020-12-29.

„Jeigu kalbėtume apie dvarų kultūrą, dvarą galima apibūdinti kaip savitą, savarankišką vienetą, kuris pats save aptarnaudavo. Savotiška valstybė valstybėje. Tokioje „valstybėje” itin svarbią vietą užėmė medicina. O tiksliau, visi žinomi liaudiški gydymo būdai. Vaistinės, taip, kaip mes jas suprantame šiandien: atskiras pastatas su dirbančiu provizoriumi, aptarnaujančiu personalu, medikamentų sandėliu, ir pan. dvaruose buvo retas reiškinys. Vaistinė, atidaryta Pakruojo dvare XIX amžiaus pradžioje, aptarnavo dvaro ir apskrities gyventojus. Vaistai buvo gaminami pagal dvaro daktaro receptą“, – pasakoja Pakruojo dvaro istorijos tyrinėtoja Živilė Valiušaitytė.

Tam tikri alkoholiniai gėrimai buvo vadinami Gyvuoju vandeniu

Panagrinėję dvarų palikimą, dvaruose galime rasti ne tik aptiekas (vaistines), bet ir aptiekėles arba aptečkas.