Visa tai sukėlė gyventojų nepasitenkinimą, 1898–1901 m. peraugusį į sukilimą. Ji organizavo Šandongo provincijoje susikūrusi slapta organizacija „Yìhétuán“ arba „Teisingos harmonijos kumštis“ – kovos menais užsiiminėjusių kovotojų grupė, vakariečių praminta boksininkais. Sukilėliai siekė nuversti Čingų dinastiją ir atkurti Mingų dinastiją.
1900 m. birželį Pekine, boksininkams ėmus grasinti užsieniečiams, šie pasislėpė vadinamajame „Pasiuntinių kvartale“, kur buvo įsikūrusios vakariečių ambasados. Veikiai kvartalą apsupo ir boksininkus parėmusios, užsienio valstybėms karą paskelbusios imperatorienės Cisi pajėgos. Apsiaustis tęsėsi 55 dienas, kol vakariečių sudarytas Aštuonių valstybių aljansas (į jį įėjo Didžioji Britanija, Rusija, JAV, Prancūzija, Austro-Vengrija, Italija ir Japonija) su pasiųsta 20 000 karių ekspedicija pasiekė Pekiną ir jį užėmė.
Po metų, 1901-ųjų lapkričio 17 d., pasirašyta taikos sutartis baigė sukilimą ir padidino Kinijos priklausomybę nuo vakariečių.