Kai svarbius sprendimus patiki žirgui: kaip gimė Latvijos sostinė ir kaimynų pravardės „zirga galva“

Visi kaimynai vieni kitus nuo senų laikų mėgsta pašiepti. Kadangi ilgokai gyvenau šiaurės Žemaitijos pasienyje, girdėdavau kaip vietiniai, geraširdiškai šypsodamiesi, latvius vadina „zirga galva“. Neva, jie – naivūs kvailiukai. Kodėl latviai lietuviams yra žirgo galvos? Esą todėl, kad šie prie savo vežimų kabindavę žirgų galvų amuletus, arba esą, kad latviai nuo senų laikų labai mokėję apsieiti su žirgais. Na, taip, jie ir begemotus iki šiol vadina „nīlzirgs“ – Nilo žirgais. Arba esą pašaipos kilusios nuo Rygos įlankos formos, kuri primenanti žirgo galvą.

Dar kalbama, kad latviai niekinę pas juos dirbančius mažaraščius lietuvius ir vadinę juos „zirga galva“. Pagal kitą versiją esą latviai nuo senų laikų mėgdavę apsitverti aukštomis tvoromis ir norėdami pamatyti, kas dedasi gavėje, ant ko nors pasilypėdavę ir vypsodavę. Kadangi iš už tvoros lietuviams jie primindavę žirgų galvas aukštuose garduose, todėl taip ir ėmę vadinti. Dar pliurpiama, kad badmečiais latviai valgydavę arklieną, o lietuviai nedrįsdavę to daryti, todėl ir pradėję taip erzinti kaimynus. 

Versijų daug ir įvairių, bet nė viena nėra įtikinama, nes visi atsakymai – „Livonijos kronikoje“. Tarp kitko, patys latviai tvirtina apie „zirga galvas“ nieko negirdėję. Labai suprantama.