95 straipsnių
Nepriklausomybės aušroje prostitutes visi vadino palydovėmis. 1994 m. Vilniuje jos per parą iš klientų surinkdavo daugiau nei 200 tūkst. JAV dolerių. Vienas sutenerių firmutes saugodavo gangsteriai, kitas – policija. Kova su prostitucija buvo panaši į kovą su vėjo malūnais – palydovių paslaugomis na...
Romanas bus beveik neskaitomas, o filmas prastas, jei jame nebus kokios nors meilės linijos. Meilė dažniausiai baigiasi lova ir seksu. Apie visa tai prirašyta daug visokių patarimų, pastabų ir įžvalgų, atlikta begalės visokiausių mokslinių tyrimų ir apklausų. Galų gale visa tai apaugę įvairiausiais ...
1990 m. 75 dienų (nuo balandžio 18 d. iki liepos 1 d.) ekonominės blokados metu TSRS užblokavo uostus ir geležinkelį, užsuko dujas, Mažeikių naftos perdirbimo įmonei nustojo tiekti naftą ir ji stojo. Įmonėms sutriks žaliavų, detalių, įrenginių ir pusgaminių tiekimas iš kitų respublikų. Jos dirbs tik...
Dabar daugelis Lietuvos gyventojų 1990-ųjų ekonominę blokadą (nuo balandžio 18 d. iki liepos 1 d.) kartais painioja su sovietmečio nepritekliais, o nuotraukomis, su ištuštėjusiomis lentynomis, iliustruoja socialistinį gyvenimą. Tačiau jis buvo vienoks Rusijoje ir kai kuriose SSRS respublikose, bet n...
1996-ųjų Seimo rinkimų metu Lietuvoje siautėjo mafija ir klestėjo nusikalstamumas – nebūdavo dienos be lavono. Vešėjo kontrabanda – Raseinių rajone pareigūnai sulaikė rekordinį kiekį kontrabandinio spirito – 118 000 litrų. Žemaičiai išsiruošė į žygį Tado Blindos keliais. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė ...
Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas 1990 m. kovo 11 aktu paskelbė, jog atkuriama nepriklausoma Lietuvos respublika. Nuo to momento Lietuva iš sovietinio periodo perėjo į nepriklausomos Lietuvos pirmąjį dešimtmetį. Bet 1990 m. balandžio 13 d. Sovietų Sąjunga paskelbė ultimatumą, kuriuo reikalavo...
Tarpukaryje, pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu, mūsų seneliai ir proseneliai Lietuvą valdė nei prasčiau, nei geriau nei dabar. Jei tais laikais būtų egzistavę socialiniai tinklai, jie būtų lūžę nuo emocijų ir pasidrabstymų purvais, bei keiksmažodžiais. 1926 m. žiemą Seime buvo užviręs toks šou, ...
Tie, kas kulniuodami Žemaičių gatve, pro Prisikėlimo bažnyčią, žiūri ne tik po kojomis, o kartais pakelia akis ir į dangų, tikriausiai pastebi kaip „negražiai“ atrodo jos šiaurinės pusės bokšto viršus. Kaip toje legendinėje Vytauto Kernagio dainoje „Purpurinis vakaras“ – lyg aplietas aviečių sultimi...
1924 m. gegužės 4-ąją – liepos 27-ąją vasaros olimpinės žaidynės, kaip ir šiemet, vyko Prancūzijoje, Paryžiuje. Jose dalyvavo 3088 sportininkai iš 44 šalių, tarp jų – pirmą kartą ir Lietuvos atstovai.
1991-ųjų rugpjūtyje Lietuvos nepriklausomybė pakibo ant plauko. Kaip tik tomis dienomis pasirodė „vagnorkės“ bei prasidėjo valstybinio turto privatizacija, bet labai nedaug trūko, jog Rusijos Federacija mūsų kraštą būtų sumurkdžiusi atgal į sovietinį liūną – jėga. Viskas priklausė nuo to, kaip baigs...
Jei kas nors yra įsitikinęs, kad auksinių monetų buvo atsisakyta dėl to, jog jos sunkios ir nepatogios atsiskaitymui, labai klysta.
Lietuviškos mados istorija Taira Milušauskaitė susidomėjo studijuodama Vytauto Didžiojo universitete. Šia tema parašė magistro darbą. Mados kelionę tęsė studijuodama doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Surinktą fotografijų medžiagą eksponavo parodose „Tarpukario rūbų mada Lietuvoje“ ir „Lietuv...
Lietuvoje pirmoji ragana buvo nuteista 1552 m. Kauno gyventoja Jadvyga, kilusi iš Kėdainių, davusi kerų Kėdainių gyventojai Elenai, kad toji lengviau pagimdytų. Paskutinė – 1771 m. Nei pirmoji, nei paskutinioji nebuvo sudegintos. Vieną uždarė kalėjiman, o kitą išvarė iš dvaro. Tačiau per šį laikotar...
Atrodo, jog 2014 m. pervadinti Kauno hidroelektrinę (HE) A. Brazausko vardu buvo nereikšminga ir nieko neįtakojanti smulkmena. Ne smulkmena. Dabar tūlas lietuvis, perskaitęs jos pavadinimą, šventai tiki, jog buvęs amžinatilsi prezidentas ją statė. Niekas nė nesigilina ar tai buvo jo idėja, ar jis in...
1926-aisiais Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai buvo aršūs ir nuožmūs: besikaunančios partijos viena ant kitos negailestingai pylė purvą, šmeižė, kaltino biuletenių klastojimais ir vienas kitą koneveikė bjauriausiais keiksmais. Rnkėjai apsvaidydavo agitatorius ir Seimo atstovus kiaušiniais, o ...
1934 m. šeši lietuviai trimis lėktuvais „Anbo IV“ apskrido Europą. Per 25 dienas, kurias praleido kelionėje, įveikė 8 959 kilometrus ir ore išbuvo 42 valandas. Jų maršrutas driekėsi iš Kauno per Stokholmą, Kopenhagą, Amsterdamą, Briuselį, Londonas, Paryžių, Marselį, Romą, Udinę, Vieną, Prahą, Budape...
Kovo 31-ąją pasukame laikrodžio rodykles viena valanda į priekį ir imame gyventi vadinamuoju „vasaros laiku“. Prie įprasto (standartinio) arba „žiemos laiko“ grįžtame rudenį. Vieni piktinasi ir teigia, jog tai kenkia sveikatai, kiti įžvelgia ekonominę naudą. Tiesa... laiką kaitalioja tik trečdalis p...
1936 m. potvynis laikinąją sotinę Kauną savo gniaužtuose laikė net 8 dienas: prasidėjo kovo 8 d. ir baigėsi kovo 16 d. Savo mastu prilygo didžiausiam 1931-ųjų potvyniui ir jį lenkė. Nuo 1877 m., kai prasidėjo Nemune vandens lygio registravimas, 1936-ųjų potvynis buvo rekordinis. Apsėmė beveik visą m...
1649 m. lietuvis Kazimieras Semenavičius atvyko į Belgiją ir po metų lotynų kalba išleido kelių šimtų puslapių veikalą „Didysis Artilerijos menas“. Jis pirmasis surinko, apibendrino, susistemino visas iki jo žinotas bei aprašytas žinias apie artileriją ir raketas, pirmąsyk iškėlė daugiapakopės raket...
1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietiniai kariai apie antrą valandą nakties nutraukė radijo ir televizijos transliacijas iš Vilniaus, įsijungė nedidelio galingumo siųstuvai Juragiuose, o Kaune prieš kameras sėdo trisdešimt vienerių fotožurnalistas Modestas Patašius.
