Kuršiai įvarė siaubo visai Baltijos jūros laivybai: virto žiauresniais vikingais nei danai
Daugelis mano, jog kuršiai buvo ir yra latviai. Jie jais niekad nebuvo, o tik vėlesniai amžiais mažesnioji jų dalis įsiliejo į besiformuojančią (latgalių genties pagrindu) latvių tautą. Pastarieji gi gyveno kiek tolėliau į rytus nuo Rygos, anapus Dauguvos. Kuršiai, kaip gentis, susiformavo Nemuno deltoje, palei dabartines Kuršių marias maždaug prieš 2000 metų ir palaipsniui Minijos upės baseinu bei pajūriu slinko aukštyn į šiaurę. Plačioje dabartinės Vakarų Žemaitijos teritorijoje, nuo Kuršių marių iki Kretingos, Telšių, Plungės, Mažeikių ir Liepojos suformavo Pilsoto, Mėguvos, Duvzarės, Pamario sritis, o didžiausia ir, ko gero, turtingiausia, buvo Ceklio žemė. Čia jie gana ilgai ir, greičiausiai, gana taikiai gyveno, kol apie 600–700–uosius metus po Kristaus jų „neatrado“ švedų ir danų vikingai.