A. Smetonos politinė karjera neabejotinai kupina permainingų bei intriguojančių įvykių. Tačiau, nepaisant visos pasigirstančios kritikos jam, tai yra viena iškiliausių asmenybių mūsų šalies istorijoje, o jo indėlis dėl mūsų tautos laisvės yra milžiniškas. Ilgametė jo vizija ir siekiamybė buvo laisva ir nepriklausoma Lietuva, grįsta tautiniu pagrindu, kurioje yra gerbiamos tautinių mažumų teisės bei laisvės. Taigi šiandien kviečiu trumpam sugrįžti į praeitį, į XIX ir XX šimtmečius, ir drauge su Antanu Smetona nužingsniuoti įdomų bei sudėtingą kelią iki pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento posto.
Iš Užulėnio kaimo – į Peterburgo universitetą
Antanas Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d., valstiečio Jono Smetonos ir Julijonos Kartanaitės šeimoje Užulėnio kaime, Ukmergės (tuometės Vilkmergės) apskrityje. Jis augo septynių vaikų šeimoje, turėjo tris brolius ir tris seseris. Nepaisant to, kad daugiavaikėje šeimoje Lietuvos kaime gyvenimas dažniausiai nebuvo iš lengvųjų, Smetonų šeima visgi ne visuomet gyveno vargingai ar skurdžiai, savo knygoje „Duetas. Antanas ir Sofija Smetonos“ rašo humanitarinių mokslų daktarė, istorikė ir A. Smetonos politinės bei visuomeninės veiklos tyrinėtoja Ingrida Jakubavičienė. Šeima gyveno dūminėje pirkioje, o Antano senelis Kazimieras Smetona turėjo 1 valaką (beveik 20 ha) žemės. Juo labiau, pasak knygos autorės, A. Smetonos protėviai buvę bajoriškos kilmės ir priklausė wlasnego herbo giminei. Ši giminė Trakų paviete Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo žinoma dar XVI amžiuje.
Mokytis Antanas troško jau ankstyvoje vaikystėje. Nors šeimoje buvo šeštas vaikas, skaityti jis išmoko tuo pat metu, kartu su savo vyresniais broliais ir seserimis. Tokią berniuko iniciatyvą pastebėjo ir tėvas, todėl nė kiek neabejojo, kad vaiką reikia leisti į mokslus. Dešimties metų Antaną tėvai išleido į Taujėnų pradžios mokyklą, bet kadangi iki jos buvo 12 kilometrų, berniuką apgyvendino valsčiaus bendrabutyje, kur moksleiviai patys privalėjo tvarkytis buitį ir gamintis maistą. Visgi pirmoje mokykloje Antanas teišbuvo vos tris savaites. Jis nesugebėjo atlaikyti griežto mokytojo spaudimo ir bausmių už tai, jog nemokėjo rusų kalbos (pats mokytojas buvo rusas, tačiau I. Jakubavičienės knygoje jo tapatybė neįvardinta).