Ostapas Benderis egzistavo realybėje: atrodė, kad nugyveno daugybę gyvenimų, kurdamas vieną melą po kito

Kartą Osipas Šoras kaimo kelyje pamatė vištą, kuri dėl kažkokios nežinomos priežasties buvo praradusi visas plunksnas. Kitas būtų praėjęs pro šalį, bet ne Osipas! Jo galvoje tuoj gimė genialus planas – įkūrė kompaniją „Perfect Chicken“, apsiskelbė profesoriumi ir ėmė skaityti paskaitas, aiškindamas, kad Odesos augintojams pavyko išvesti plikų vištų veislę. Jų nereikią pešti – iš karto į sriubą ar į mėsą.

Tuoj tuo susidomėjo daugelis stambių paukštynų, pasirašė stebuklingų paukščių tiekimo sutartis ir sumokėjo avansą. Tačiau nustatytu laiku vištos klientams nebuvo pristatytos. Veisėjai skambino pavojaus varpais, bet profesoriaus neliko nė kvapo. Jo biure rado tik vištą su rašteliu ant kaklo: „Mes, Odesos augintojai, dar auginame ir vištas be galvų ir kaulų“.

Plėšikų ir vagių tarpe nuodėmių atleidimas buvo labai populiarus – eidami į misijas, norėdavo iš anksto išgelbėti savo sielas. Tad „vištų“ triukšmui aprimus, didysis strategas Šoras grįžo į Odesą ir atidarė indulgencijų prekybos biurą. Netrukus, nusprendęs padidinti savo pajamas, Osipas pradėjo pardavinėti ir „vietas“ danguje