Apie tai kalbėjausi su sociologe dr. Rima Kalinauskaite, kuri yra atlikusi daugybę apklausų, tarp jų ir politine tematika. Jos atsakymai leis susidaryti aiškesnį vaizdą, kas nutiko ir ar, iš tiesų, sociologinės apklausos neturi prasmės.
– Rima, kaip galima paaiškinti tai, kad apklausos daug mėnesių iki rinkimų rodė akivaizdžią J. Bideno persvarą, tačiau ji nebuvo tokia triuškinanti?
– Jokių stebuklų neįvyko. Kaip ir pas mus, taip ir JAV apklausos dažniausiai vykdomos internetu, o ne apklausiant tiesiogiai (face-to-face).
Internete vykstančiose apklausose dalyvauja specifinė grupė žmonių, t.y. tie, kurie patys noriai pildo klausimynus. O apklausiant asmeniškai, gyvai, jose dalyvauja ir tie asmenys, kurie paprastai nėra linkę atsakinėti į klausimus, tačiau, kai apklausos atlikėjas pasibeldžia į duris, daugelis sutinka dalyvauti apklausoje.
Antra, kas yra svarbu, tai, kad apklausos atskleidžia, kas būtų, jei 100 procentų rinkėjų ateitų į rinkimus. Tuomet paveikslas, t.y., rinkimų rezultatas būtų panašus, kaip prognozuota apklausose.
Lietuvoje irgi panašiai atsitiko. Greičiausiai, konservatorių rinkėjai visada yra labai aktyvūs, sakykime, jų kokia 60 proc. ateina į rinkimus, o jei kitų partijų šalininkai nėra tokie aktyvūs, ir jų ateina tik 20 proc., taip ir išsikreipia rinkimų rezultatų paveikslas. Juk, kaip pasitvirtino, antrajame ture iš viso balsavo tik 40 proc. visų rinkėjų.
Trečia, apklausos vykdomos likus mėnesiui, kelioms savaitėms iki rinkimų, o per tą laiką gali išlįsti kokia nors žinia ar informacija, kuri smarkiai pakreipia rinkėjo, ypač, mažai apsisprendusio, nuomonę.
– Ar sociologinės apklausos politiniais klausimais prasmingos, jei jos neparodo tikrosios padėties?
– Jeigu kalbėti tik apie rinkimus ir apklausas, daromas siekiant sužinoti, „kas už ką balsuos“, jos gal ir nėra labai prasmingos, nes labai greitai pasimato faktinis rezultatas – rinkimų rezultatai. Kita vertus, negalime atmesti fakto, kad rinkėjas išgirdęs, kad daugiau balsų gautų ne jo remiamas kandidatas, kaip tik eis balsuoti, bus aktyvus. Vadinasi, informacija, gauta iš apklausų, taip pat gali turėti įtakos rinkėjo elgesiui.
Na, o patiems kandidatams tokios „nuomonių“ apklausos labai svarbios, nes pagal tai formuojamos politinės kampanijos, skiriamos lėšos reklamai, organizuojami susitikimai su rinkėjais. Tai taikė ir abu kandidatai į JAV prezidentus – daugiausia susitikimų vyko tose valstijose, kur rinkėjai neapsisprendę, ar kur apylygiai pasiskirstė nuomonės.
Plačiąja prasme, politiniais klausimais apklausos yra ypatingai svarbios, tai tarsi maži referendumai, kur galima matyti, kaip pasiskirsto visuomenė tam tikru klausimu, pavyzdžiui, už ar prieš mirties bausmę, už ar prieš marihuanos legalizavimą, už ar prieš abortus ir kt. Čia jau dažniau galima sulaukti tokių gyventojų reakcijų „kas ir kaip daro tas apklausas, jeigu manęs niekas niekad nėra paklausęs“ (juokiasi).
Tikrai, yra politinių ir socialiai jautrių klausimų, kuriais žmonės turi aiškią ir tvirtą nuomonę, bet, iš tiesų, jų niekas niekada nepaklausia, nes apklausose dalyvauja tik dalis gyventojų (imtis). Ateityje, manau, visi gyventojai galės dalyvauti rinkimuose el. būdu ir net išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą visais Seime priimamais klausimais. Technologiškai tai ir dabar būtų galima įdiegti. Čia vėlgi, būtų įdomi apklausa, kiek žmonių Lietuvoje pasisako už el. balsavimą? Ir jeigu tai absoliuti dauguma, kodėl jis iki šiol neįdiegiamas.
O grįžtant prie apklausų, apklausos, beje, turi būti atliekamos laikantis visuotinai priimtų standartų ir kodeksų. Dabartinės internetinės apklausos turi savo specifiškumą ir nebūtinai atspindi tikrąją visuomenės paveikslą. Bet ir tai yra geresnis variantas priimant sprendimus, negu priimant sprendimus neturint jokių skaičių ir informacijos.
– Kam politikai prieš rinkimus užsako apklausas? Ar tam, kad sužinotų savo populiarumą, ar tam, kad galėtų gautais duomenimis manipuliuoti?
– Manau, kad svarbiausia yra pasitikrinti savo reitingus ir tikslingiau formuoti reklamines kampanijas. Turint rezultatus, žinai savo svarbiausius konkurentus ir gali iš anksto mąstyti „su kuo eiti į koaliciją“. Apklausos ne tik atsako, už ką savo balsą atiduotų respondentas, bet ir kodėl. Todėl tokia informacija, kodėl balsuoja už mane, ar kodėl nebalsuoja už mane, yra aukso vertės.
Beje, per apklausas galima sužinoti ir tai, kas yra tavo rinkėjas, kodėl jis pasisako už tuos ar kitus dalykus. Tuomet tai ir galima komunikuoti. Labai norėčiau tikėti, jog apklausų rezultatai naudojami ne manipuliavimui. Bet jeigu rinkėją prilyginsime klientui, suprasime, jog gerai žinodami, ko nori klientas, būtent tai ir galima jam pasiūlyti. Paskutiniai rinkimai į Seimą parodė, jog kartais su tinkamai iškomunikuota viena ar dviem žinutėmis, net ne svarbiausiomis Lietuvai problemomis, lydi sėkmė. Tiesiog reikia pažinti ir suprasti savo rinkėją, o apklausos tam tikrai pasitarnauja.
– Kaip reikėtų vertinti rinkimų dienos apklausas („exit poll“), kai apklausiami ką tik balsavę rinkėjai? Ar jos patikimesnės? Ar rinkėjai linkę atskleisti už ką balsavo?
– Sakyčiau, kad jos yra tikslesnės, nes tai apklausa jau po fakto. Jeigu dar vakar rinkėjas buvo neapsisprendęs, po balsavimo jis jau žino, už ką atidavė savo balsą. Jeigu asmens paklausime tikrai anonimiškai, jam tikrai nebus ko jaudintis, kad kažkas sužinos, už ką jis balsavo. Tik reikia tai atlikti ir organizuoti tinkamai. Antra, balsavimo dieną matome ir apklausiame tą dalį respondentų, kurie tikrai atėjo balsuoti. Išankstinėse apklausose, nors ir klausiame, ar asmuo ateis balsuoti, negalime būti tuo tikri. Nes, pasirodo, net oras gali lemti rinkėjų aktyvumą.
Dalis rinkėjų neslepia savo politinių pažiūrų ar kandidatų, už ką jie balsuoja ar balsavo, tačiau daliai asmenų tai tikrai ne pokalbių tema, nes kalbant apie politiką galima rimtai susipykti darbe ar su kaimynais, ar net su giminėmis prie stalo.