Priklausomybė nuo raminamųjų: padidintas pavojus vyresnio amžiaus žmonių gretose

Visi tikimės, kad mūsų mylimi tėvai ir seneliai, sulaukę senatvės, ją nugyvens oriai bei laimingai. Juk to norime sulaukti ir mes patys. Pasiekus garbų amžių, tenka atidžiau rūpintis sveikata, tam dažnai į pagalbą pasitelkiamas arsenalas įvairių medikamentų. Reikia pabrėžti, kad visi netinkamai vartojami vaistai kelia pavojų sveikatai, tačiau šiame straipsnyje aptariami medikamentai yra išskirtiniai dėl vienos savybės – sukeliamos priklausomybės.

Netinkamas vaistų vartojimas gali vykti įvairiais būdais, tai gali būti sąmoningas arba netyčinis poelgis, kuomet vaistų dozės yra didinamos, mažinamos arba tiesiog pamirštamos. Bene viena pavojingiausių netinkamo vaistų vartojimo išraiškų yra savigyda. Tokiu atveju žmogus pats nutaria gydyti simptomus, naudodamas užsilikusius receptinius vaistus, arba prasimanydamas būdų, kaip jų gauti be recepto.

Turint mintyje vyresnio amžiaus žmones, savigydos praktika yra pavojinga dar ir dėl to, kad kai kurie vaistai, vartojami kartu, gali slopinti vienas kito poveikį, todėl iš tiesų reikalingi medikamentai tampa neveiksmingi. Tam tikros vaistų kategorijos iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip mažiau kenksmingos, pavyzdžiui, raminamieji, užmigti padedantys vaistai, tačiau kalbant apie šią kategoriją yra būtina suprasti, kokias grėsmes kelia tokio pobūdžio vaistai, ypač vartojami nekontroliuojamomis dozėmis, neribotą laiko tarpą.

Remiantis Baltijos šalių vaistų suvartojimo statistika, 2018 metais Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybėse, vieni iš populiariausių vaistų buvo širdies bei kraujagyslių ligų gydymui skirti medikamentai. Žmonėms, turintiems tokio tipo sutrikimų, reikia būti ypač dėmesingiems, renkantis vartoti raminamuosius ar migdomuosius vaistus, kadangi tokie medikamentai gerokai padidina širdies funkcijos nepakankamumą. Tai patvirtino Europos kardiologų asociacija (European Society of Cardiology (ESC)), remiantis 2014 metais atliktais tyrimais, publikuotais „ScienceDaily“ internetiniame puslapyje.

Atlikus šias studijas buvo nustatyta, kad asmenys, turintys širdies sutrikimų bei vartojantys migdomąsias tabletes, didina komplikacijų riziką apytiksliai aštuonis kartus. Paradoksalu, tačiau būtent širdies sutrikimų kamuojamiems pacientams dažnai pasireiškia nemigos požymiai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose didelė problema kyla ne tik dėl raminamųjų, bet ir dėl nuskausminamųjų vaistų savavališko vartojimo. Kitaip dar žinomi kaip opioidai, stiprūs nuskausminamieji (morfinas, kodeinas), kaip ir heroinas, sukelia didelę priklausomybės riziką. Kita kategorija vaistų, dėl kurių gali išsivystyti priklausomybė, priklauso benzodiazepinų šeimai, kurią sudaro medikamentai ( diazepamas, alprazolamas, klonazepamas, lorazepamas ir kt.), skirti nerimo, panikos atakų bei nemigos simptomų mažinimui.

Jeigu jūsų ar jūsų artimųjų vaistinėlėje yra šio tipo medikamentų, ypač vyresnio amžiaus žmonių tarpe, tačiau nėra diagnozės ar net recepto, būkite labai atsargūs. Paprastai tokie medikamentai skiriami trumpalaikiam vartojimui, patyrus trauminį išgyvenimą, taip pat ir nemigos kamuojamiems pacientams, iš kurių kiekvienas yra individualiai įvertinimas, o vaistai konkrečiai dozuojami.

Suvartojus per didelę medikamentų dozę, žmogus netenka koordinacijos, gali atrodyti pasimetęs ir nesiorientuojantis aplinkoje. Šių vaistų poveikis primena alkoholio sukeliamą svaigulį, nuo patiriamų pojūčių vystosi psichologinė priklausomybė. Pasitaiko atvejų, kai asmenys vartoja raminamuosius su alkoholiu, tokia praktika yra ypač pavojinga, nes alkoholis stiprina vaistų poveikį, kurį tampa sunku prognozuoti. Tokio kokteilio vartojimas kelia pavojų ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.

Raminamųjų vartojimo poveikis gali būti sunkiai identifikuojamas. Tai ypač svarbu pabrėžti kalbant apie vyresnio amžiaus žmones, kadangi simptomai gali būti tapatinami su senyvam amžiui būdingais bruožais. Verta atkreipti dėmesį, jeigu jūsų artimasis tampa nebūdingai pasyvus, dažnai ką nors pamiršta, atrodo sutrikęs, nervingas. Taip pat asmuo gali dažnai kalbėti apie medikamentus, pabrėžia, kad be jų negali funkcionuoti (be vaistų niekaip negali užmigti). Pyksta, jeigu klausiate apie receptą, siūlote, kad patys medikamentai gali būti kalti dėl prastos savijautos. Kitais atvejais žmogus gali slėpti vaistus, laikyti nepagrįstas atsargas, bijoti pamiršti medikamentus, ruošiantis kur nors keliauti. Ilgalaikis vartojimas taip pat pasižymi ir augančia organizmo tolerancija medžiagai, todėl tikėtina, kad asmuo pradės vartoti didesnes dozes, pageidaujamam rezultatui pasiekti.

Nors šie vaistai yra skirti mažinti nerimo simptomus, per ilgas jų vartojimas tampa nerimo bei nemigos priežastimi. Mėgindamas atsisakyti vaistų, žmogus jaučiasi nerimastingas, dirglus bei negali užmigti. Tuomet galima susidaryti klaidingą įspūdį, kad vaistai iš tiesų reikalingi, tačiau šie simptomai yra būdingi ir tuomet, kai organizmas išgyvena abstinencijos būseną. Todėl vartojantysis, neigiantis priklausomybę, gali ypač aktyviai gintis ir prieštarauti, jeigu siūlote bent dieną pamėginti praleisti be raminamųjų vaistų. Tokiu atveju derėtų rimtai susirūpinti, ypatingai, jeigu minėtas asmuo turi kardiologinių problemų. Mažinant vaistus, arba visiškai jų atsisakius, palaipsniui abstinencijos simptomai turėtų mažėti, o galiausiai visai išnykti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ypač sunkiais atvejais abstinencijos laikotarpiu žmogų gali ištikti net traukuliai. Todėl, įtariant priklausomybę nuo medikamentų, patartina kreiptis pas gydytoją, kuris mažintų abstinencijos padarinių riziką bei padėtų tinkamai atsikratyti priklausomybės.

Pasaulyje pastebima tendencija, kad būtent vyresnio amžiaus žmonės yra linkę piktnaudžiauti raminamaisiais vaistais. Tai gali paaiškinti psichologiniai išgyvenimai, susiję su vyresniame amžiuje vykstančiais pokyčiais. Raminamųjų vaistų poveikis padeda užsimiršti, pasijusti geriau, tačiau nepastebimai medikamentai tampa slaptu priešu. Jau minėta, kad vyresniame amžiuje ilgalaikiai raminamųjų padariniai primena senatvėje būdingus bruožus, todėl ypatingas dėmesys gali būti neatkreiptas net gydytojo kabinete. Tad artimieji ar asmenys, prižiūrintys vyresnio amžiaus žmones, turi būti budrūs ir atkreipti dėmesį į senjorų elgesį, taip pat padėti jiems nepasiklysti talpiuose medikamentų stalčiuose.