S. Petronytė

Per eilę amžių Žemės klimatas nuolat kito. Prieš dešimt tūkstančių metų nuslinkęs paskutinis ledynas paliko dabartinį, mums įprastą kraštovaizdį, tačiau klimatas – niekada nenustojo keistis. Šiandien žmonija susiduria su klimato kaitos padarinių grėsme, kuriai užkirsti kelią gali padėti tik aiškus p...

Prieš šimtmetį vykusio karo metu, pasaulį sukrėtė dar viena neregėto masto nelaimė – ispaniškasis gripas. Ši pandemija kilo dėl staiga mutavusio influenza viruso (H1N1 influenza A virus), apie kurį menanti istorinė atmintis primena ir šiandieninę kovą su COVID-19 ligos sukėlėju.

Šiandieninis vakarų pasaulis – beprecedentis žmonijos istorijos etapas. Nuolatinis šurmulys, nenutylantis net namuose, lemia įvairius gyvensenos pokyčius, verčiančius keistis tradicijas.

Rugpjūčio 19 – liktą dieną sukanka šešiasdešimt metų po to, kai į kosmosą iškeliavo žymi šunų porelė Belka (Baltutė) ir Strelka (Strėlytė). Jų kelionė tapo žymi visame pasaulyje, o svarbiausia – ji padėjo ir pamatus pirmiesiems žmogaus skrydžiams į kosmosą.

Kraštovaizdį formuojantys potvyniai ne kartą skalavo mūsų planetos paviršių. Stebint įspūdingą jų palikimą tenka ne tik grožėtis, bet ir susimąstyti ar panaši katastrofa negali nutikti ir šiais laikais?

Gėda yra normali, nors ir skausminga, emocija, kurią anksčiau ar vėliau išgyvena kiekvienas. Tačiau nuolatinis savęs gėdinimas gali turėti destruktyvių padarinių.

Tikriausiai ne kartą kiekvienam yra tekę nemaloniai pasijusti dėl tam tikrų aplinkybių: grubaus komentaro, atstūmimo ar blogos žinios. Po šių patirčių apniukusi nuotaika atrodo neišvengiama psichologinė būsena, tačiau yra mokslininkų, kurie linkę užginčyti tokią neišvengiamybę.

Tinginystė dažnai tapatinama ne su būsena, o su žmogaus būdo bruožu. Ar iš tiesų tinginiais gimstama? O gal tinginystė yra kompleksinis reiškinys, priklausantis nuo žmogaus psichologijos ir net istorinio konteksto. Vienaip ar kitaip, verta patyrinėti šią visiems pažįstamą būseną.

Ekspertų teigimu, dauguma agresyvaus elgesio atvejų mažylių tarpe yra visiškai normalus reiškinys. Taigi, klaidinga visą kaltę už netinkamą vaiko elgesį versti auklėjimo klaidoms. Vis dėl to, kur brėžiama riba tarp įprasto ir sutrikusio vaiko elgesio?

Jean Piaget – dvidešimto amžiaus psichologas, kurio nuopelnai yra nepaprastai reikšmingi, siekiant suprasti žmogaus raidos ypatybes. Šio mokslininko teorijomis vadovaujamasi ir šiandien, o atliekami moksliniai tyrimai tik pakoreguoja, tačiau nepaneigia psichologo išskirtų vaiko raidos etapų teorijos...

Po pasaulį plintant koronavirusui, auga ir žmonių nerimas. Kyla daug klausimų apie vaistus, pavojų bei priemones, skirtas apsisaugoti nuo užkrato. Šiame kontekste visuomenei svarbu išlikti sąmoningai, žinios apie ligą gali padėti išvengti panikos ir imtis veiksmų, išties padėsiančių apsisaugoti pati...

Suomija dažnai minima kaip valstybė, pasižyminti puikiai suformuota edukacine sistema. Jos rodmenys mokslo pasiekimų statistikoje jau ne pirmus metus vyrauja tarp geriausiųjų, nors moksleiviams skiriama ypač mažai namų darbų, o mokslo metai, lyginant su pasauliu, vieni trumpiausių. Tad verta pasidom...

Visi tikimės, kad mūsų mylimi tėvai ir seneliai, sulaukę senatvės, ją nugyvens oriai bei laimingai. Juk to norime sulaukti ir mes patys. Pasiekus garbų amžių, tenka atidžiau rūpintis sveikata, tam dažnai į pagalbą pasitelkiamas arsenalas įvairių medikamentų. Reikia pabrėžti, kad visi netinkamai vart...

Internete ne kartą yra tekę susidurti su įvairiomis ateities inovacijų prognozėmis. Esame linkę pasvajoti išvysti dieną, kai žmogui gyvybę išgelbėti padėtų dirbtinu būdu pagaminta širdis. Nors šiandien tokiomis inovacijomis pasidžiaugti dar negalime, vilties teikia besivystanti bioninė technologija.