Steve‘o Jobso genialumui prilygęs XX amžiaus generolas: Odesos vagis, iš kurio žiaurumo mokėsi net komunistai

BAM, BAM, BAM – mano jaunystės laikais bambsėdavo televizija ir visos kitos propagandos priemonės. Su šiuo trankiu žodžiu komjaunuolių prikimšti traukiniai lėkdavo į taigą. Ten romantiškai šypsodavosi, dainavo dainas ir tiesė geležinkelį. Jautresnės psichikos žmogus nusisukdavo ir tyliai keikdavosi, vos išgirdęs žodelį BAM, nes tiesiog ausis užpjaudavo tas skalambijimas kur buvus, kur nebuvus. Kalbame ne apie Vilniaus bažnyčių varpus – sovietų propaganda gal dešimt metų trimitavo apie naujai statomą Baikalo–Amūro geležinkelio magistralę Sibire, kokia garbė statyti taigoje geležinkelius bei naujus miestus ir kaip ten nuostabu kurti naują gyvenimą.

Sovietai antrą kartą statė BAMą ir du kartus BAMo projektas žlugo. Mūsų laikais Tynda, BAMo sostinė, dar vegetuoja, bet kas apie ją žino. Tyndos gyventojų skaičius nuo socialistinių klestėjimo laikų 65 000 nukrito iki dabartinių vos 33 000. Tokie skaičiai reiškia vieną aiškią mintį – iš BAMo bėga, kas netingi. Kodėl nesiseka? Paaiškinčiau taip: nes reikalus tvarkė ne Odesos vagis Naftalis Frenkelis.