Tarpukariu prieš Kalėdas visi keliai vedė į Kauną: čia liaudis tiek gerdavo ir valgydavo, kad be greitosios neišsisukdavo

Kas nežino, jog Kaunas tarpukariu buvo Lietuvos sotine – Kaunas to negali pamiršti iki šiol. Tarpukariu per Kalėdas Kaunas būdavo puošnus ir prabangą mėgstąs miestas, todėl jame ir šventės vykdavo daug prašmatniau, nei kur nors kitoje Lietuvos vietoje. Kauniečiai Kalėdoms išleisdavo daug pinigo, ilgai joms ruošdavosi ir švęsdavo plačiu mastu, o alkoholio suvartodavo gerokai daugiau nei per kitokias šventes. Kaunas per Kalėdas virsdavo gerkle, kuri viską surydavo. Į Kauną, kaip į Romą vedė visi keliai.

Paprastai jau lapkričio pradžioje kauniečiai susirūpindavo kaip jie atrodys per Kalėdas – pasileisdavo pas siuvėjus ir batsiuvius. Tie gi artėjant šventėms plušėdavo dienomis ir naktimis. Žymesni siuvėjai prisisamdę „kriaučelių“ iš priemiesčių „gerų siuvėjų prižiūrimi dirba puikiai rūbus,“ – rašė 1930-ųjų „Lietuvos aidas“. Ir vis tiek neretam klientui naujo kostiumo tekdavo laukti visą mėnesį. Tas pats ir pas batsiuvius. Jie kasdien dirbdavo keliomis valandomis ilgiau, kad spėtų laiku atlikti visus užsakymus.

Anot prekybininkų, 1930-aisiais Kauno ponios buvusios turtingesnės, nei ankstesniais metais, nes aukštos rūšies medžiagų vienu ypu pirkdavo kelioms suknelėms. Vyrai irgi neatsilikdavę, mat įsigydavo audeklų ir kostiumams, ir paltams. Tiesa, tais metais prekybininkams į pagalbą atėjęs oras – drėbtelėjęs sniego ir visus privertęs susirūpinti žieminiais rūbais.