Kaip radome, taip paliksime: apie konservatizmo ideologijos pastangas išlikti politinio gyvenimo centre

Atrodytų, tai pats kvailiausias pareiškimas – kaip radome, taip paliksime. Nesiardysiu dėl to ir neplėšysiu marškinių nuo krūtinės. Niekada taip nebuvo istorijoje ir taip nebus, kad per vieną žmonių kartą niekas nesikeistų, kad po savęs paliktų taip, kaip rado. Man gimus į namus įvedamo telefono kabelio tranšėją kastuvais kasė tėvas su kaimynais. O kur dabar tie telefono kabeliai ir kur tie pirštu sukami telefono diskai? Ir kas tas telefonas – tai jau mūsų smegenys ir gyvenimas. Be telefono kaip be rankų ir kaip be galvos. O juk kažkada tai buvo paprastas plastmasės gabalas su dviem galais: klausyti ir kalbėti.

Tačiau. Aš bandysiu papasakoti apie gyvenimą kaip radus, taip palikus. Tai ne apie daiktus, o apie žmonių gyvenimus. Išsaugoti, kas būtina, ir puoselėti vertingą. Netgi truputį priimti naujo, gerai patikrinus ir atidžiai išžiūrėjus prieš saulės šviesą, ar tikrai verta. Konservatizmas, ko gero, viena iš trijų politinių Vakarų pasaulio minčių, kuriomis verta sekti neklaidžiojant mados klystkeliuose ar korupcinėse schemose. Kitos dvi vertos dėmesio Vakarų pasaulio politinės mintys būtų socialdemokratija ir liberalizmas.