Kadangi seksas – svarbi mūsų kasdienės laimės, sveikatos ir pilnaverčio gyvenimo dalis, nusprendžiau giliau panagrinėti baimės ir libido sąsajas. Ar aistringesni tapome iš nuobodulio, o gal pasaulio pabaigos jausmas mumyse atrakino rokenrolo žvaigždes ir norą gyventi taip, lyg nebūtų rytojaus?
Šią temą panagrinėti giliau pasikviečiau Individualiosios psichologijos analitiką, seksologą, gydytoją psichiatrą, knygos „Pokalbiai apie seksą“ autorių Viktorą Šapurovą.
– Tik paskelbus karantiną Italijoje, viena populiariausių pornografijos svetainių nusprendė vartotojams dovanoti neribotą prieigą, internetinių paieškų statistika rodo, kad pornografijos paieškos išaugo. Žmonėms reikia sekso. Kas nutiko? Ar mes tiesiog turime daugiau laiko, nes netenka sėdėti automobilių kamščiuose, nebesusitinkame su draugais, ar vis dėlto baimė ir stresas turi tiesioginę sąsają su mūsų libido?
– Libido, kaip fiziologinis poreikis nesikeičia. Tačiau procesą, kaip smegenys valdo norą mylėtis, vis dėlto įtakoja: vieni žmonės streso atveju susilaiko nuo bet kokio seksualinio aktyvumo, kitiems atvirkščiai – šis noras sunkiose situacijose tik sustiprėja.
– Kas lemia tokią skirtingą mūsų reakciją?
– Šį norą arba nenorą galime prognozuoti jau po vaikystės. Susiformavus mūsų asmenybei, susiformuoja mūsų reakcijos į stresą. Turbūt teko girdėti apie poras, kurios itin džiaugsmingai mylisi po konflikto, kiti seksą naudoja stresui nuimti, mat seksualinis pasitenkinimas gerina nuotaiką. Tai būdinga visiems vyrams, moterims – nebūtinai. Ir jeigu toks pasitenkinimo mechanizmas susiformavęs abiems poros nariams, jeigu jie tame randa atsipalaidavimą ir palengvėjimą, seksas tampa sprendimu. Žmonės atsipalaiduoja skirtingai: vieni griebiasi svaigalų, kiti keliauja į sporto klubus, treti mylisi. Jeigu sekse randame nusiraminimą, tikėtina, kad ir per karantiną mylimės dažniau.
– Ar galima teigti, kad tos postapokalipsinės nuotaikos, pasaulio pabaigos jausmas mumyse įjungia išlikimo rėžimą? Tik tuomet klausimas būtų, kas yra tas išlikimo rėžimas: noras sėti savo sėklą ar rūpintis esminiais fiziologiniais poreikiais – miegu ir maistu?
– Manau, kad teisingi abu variantai. Biologine, ne psichologine, prasme išlikimas yra glaudžiai susijęs su dauginimųsi, nes vieno asmens išlikimas priklauso nuo grupės išlikimo – kuo rūšies atstovų daugiau, tuo daugiau galimybių išgyventi. Vienaip ar kitaip mes visi dalyvaujame žmonių rūšies išsaugojime: dirbame, kad ji progresuotų, išliktų ir t.t.
– Moterims šis laikas itin sudėtingas. Karantino metu jos turi ne tik rūpintis savo karjera, bet dar ir dirbti virėjomis, mokytojomis ir psichologėmis. Ne viename moterų forume teko skaityti skundus, kad sekso dėl nuovargio ir rūpesčių visiškai nebesinori. Internete net ėmė plisti toks terminas kaip Koronaviruso Vaginos Streso Sindromas. Ar reiktų pergyventi ir jausti kaltę, jei pasaulyje, kuriame kyla seksualinė temperatūra, tau vis dėlto mylėtis nesinori?
– Kaltės nereikia jausti. Dabar puikus metas į save įsiklausyti, stebėti ir analizuoti savo poreikius. Kiek įmanoma, tai daryti pačiam, o jeigu nepavyksta, kreiptis į specialistą. Ši situacija – netipiška, todėl labai palanki savianalizei.
– Žmonės atvirti – šiuo metu jaučiasi kaip per nesibaigiantį priešpilnį: rašo žinutes buvusiems ar flirtuoja su žmonėmis, į kuriuos įprastai numotų ranka. Kas turi įtakos tokiems neracionaliems poelgiams? Gal čia grynų gryniausia fiziologija, kai dėl nežinios ir streso smegenų žievė tinkamai nebefunkcionuoja ir emocijos ima viršų prieš sprendimų priėmimą?
–
Vienas svarbiausių žodžių jūsų klausime ir dabartinėje situacijoje yra NEŽINIA. Nežinia sukelia nerimo jausmą. Nežinia jau šimtmečius naudojama kankinimuose – jei pasidomėtumėte kankinimų istorija, suprastumėte, kad tai be galo paveikus ginklas. Nežinoti yra didelė kančia ir didelis stresas.
Dabartinėje pasaulio situacijoje jausti stresą nėra jokia patalogija, tai iš nežinojimo kilęs nerimo jausmas. Kas dabar gali pasakyti, kaip bus?
O dėl jausmų ir racionalumo, galėčiau pasiginčyti: ar jausmai – tai būtinai blogai? Jausmai yra natūrali mūsų psichikos dalis. Kas dabar galėtų įrodyti, kad bandymas ieškoti susitikimų su buvusiu partneriu yra klaidingas sprendimas, o gal vis dėlto jis gali atnešti kažką gero? Galbūt, pasakytumėte, kad dažniau tai klaidinga. Bet kas yra „dažniau“? Statistika šiuo atveju neturi jokios reikšmės, daug svarbiau yra konkretaus žmogaus likimas. Arba, pavyzdžiui, kiek yra prasminga bandyti mylėtis krenant lėktuvui tam, kad paskutines gyvenimo minutes jaustume malonumą? Kas gali pasakyti ar įrodyti, jog tame yra arba nėra prasmės?
Manau, kad emocijos per daug puolamos. Norėtųsi, kad žmonės priimtų ir savo protą, ir savo jausmus. Nes jausmai į daugelį klausimų atsako teisingai. Pastebėjau, kad mūsų visuomenėje yra gilus susipriešinimas, kuris, mano nuomone, atėjo dar iš sovietų laikų, kai darbininkas buvo viskas, o inteligentija – niekinamas tarpsluoksnis.
Ir dabar vieni vertina protą ir niekina jaučiančius, kiti vertina jausmus ir galbūt niekina protą, nors abu dalykai mums yra svarbūs.
– Į dabartinę situaciją sureagavo ir porno industrija: jei į paiešką įvestume „coronavirus porno“, gautume šimtus rezultatų, kuriuose aistringų siužetų herojai pasipuošę kaukėmis, apsauginiais kombinezonais ir pirštinėmis. Ar mes, žmonės, tikrai tokie išradingi, kad galime fetišizuoti kone bet ką, ir net pasaulio pabaigos jausmas gali tapti puikia seksualinio susijaudinimo priežastimi?
– Manau, kad taip, pasaulio pabaiga gali jaudinti. Juk tu nežinai, ar užsikrėsi, ar ne. Nežinai, kaip tau baigsis – išgyvensi ar mirsi. Gyvenimas pasidarė gyvas, nes mūsų visuomenė buvo įnikusi į vartojimą, o vartojimas jausmų sukelia mažai. Galbūt tai akimirkai ir dovanoja džiaugsmą, bet tik trumpam, o tuomet vėl ir vėl norisi kažko naujo.
– Patarimų, kaip intymų nuleisti garą, šiuo metu begalė. Vienišiams siūloma pasitelkti technologijas: išbandyti seksą telefonu, virtualų seksą, intymias žinutes ar žaislus. Poroms, kurios visą laiką leidžia kartu, rekomenduojama suteikti vienas kitam erdvės bei paskirti pasimatymus namie, pageidautina – be pokalbių apie mirtį ar ligas ir su masažo pamokomis. Koks būtų jūsų patarimas?
– Labai svarbu sau priminti, kad ši situacija yra trumpalaikė – mėnuo ar keli, viso gyvenimo atžvilgiu, yra labai nedidelis laiko tarpsnis. Todėl mano rekomendacija būtų šiuo metu nepriimti jokių svarbių ar kardinalių sprendimų. Taip, karantinas yra nemenkas išbandymas šeimos santykiams, ir jeigu jo metu išaiškėjo, kad kartu jums nėra gerai, sprendimus anksčiau ar vėliau priimsite. Bet visgi patarčiau neskubėti. Įvertinkite savo norus ir jausmus įvairiose situacijose, palaukite karantino pabaigos. Dabar visi gyvename įtampoje, tad ir santykių vertinimas yra drumstas, nedarykite nieko „ant karštųjų“, sprendimas – jau toks dalykas, juos galima atidėti.
Rimantė Kulvinskytė - žurnalistė, televizijos ir radijo laidų vedėja, laimingo gyvenimo būdo žurnalo www.laimesdieta.lt kūrėja.