Tačiau iškilo viena problema – vietos komunalinių paslaugų įmonė „National Grid Plc“ negalėjo „Providence House“ namuose įjungti dujų. Taip nutiko dėl to, kad „National Grid“ susirėmė su Niujorko valstijos savivaldybe dėl požeminio dujotiekio – ir energetikos ateities.
Daugiau kaip 20 mln. žmonių dujas tiekianti „National Grid“ jau seniai kovoja su valstijos reguliuotojais dėl naujo projekto įrengti dujotiekį po Hadsono upės žiotimis. Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo remia ambicingą planą užuot stačius naujus gamtinių dujų dujotiekius energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių. Prieš naują iškastinio kuro infrastruktūrą taip pat kovoja ir vietos aplinkosaugininkų grupės. O kol negaus valstijos leidimo statyti dujotiekius, „National Grid“ atsisako įjungti dujas naujiems klientams, taip pat ir benamėms moterims bei vaikams.
Ši problema greičiausiai pasieks ir kitus JAV miestus, kuriuose trūksta naujų ir geresnių dujotiekių, tačiau plėsti ir tobulinti esamas sistemas tampa labai sunku ar net neįmanoma dėl aplinkosaugos iniciatyvų. Anksčiau gamtinės dujos laikytos ekologiškesniu pasirinkimu negu nafta, o gausūs jų telkiniai valstybėje padėjo sumažinti dujų kainą, todėl daugelis namų šildymą nafta pakeitė šildymu dujomis. Tačiau klimatui vis labiau šylant, aplinkosaugininkų grupės ir įstatymų leidėjai stengiasi paskatinti žmones šildymui ir maisto gamybai naudoti elektrinius prietaisus, kurie padėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
„Šie pokyčiai aiškiai parodo, kad pasiekėme lūžio tašką“, – teigia JAV Gamtos išteklių apsaugos tarnybos Klimato ir ekologiškos energetikos programos direktorius rytiniams regionams Jackson Morris.
Kad būtų pasiektas Paryžiaus klimato susitarime iškeltas tikslas išvengti didesnio negu 2 °C atšilimo, daugelis įmonių, valstijų ir valstybių ketina iki 2050 m. visiškai sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Pasak J. Morris, naudojant gamtines dujas „šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetama šiek tiek mažiau“, negu naudojant naftą, tačiau to neužtenka, kad stabdant klimato kaitą būtų pasiekta matomų rezultatų. Norint pasiekti ambicingus tikslus, tokioms valstijoms kaip Niujorkas, Masačusetsas, Ilinojus ir Kalifornija reikės pereiti prie kitokių energijos šaltinių, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos. Dėl to valstijų vyriausybės nenori remti dujotiekių infrastruktūros, naudojančios kurą, kurio stengiamasi atsisakyti.
Tačiau siekiant ekologiškesnio rytojaus problemų patiriama šiandien. Naujoje Anglijoje dėl dujotiekių trūkumo kiekvieną žiemą pakyla kainos. Pastaruosius dvejus metus į Bostono importų terminalą vežamos suskystintos ir atšaldytos dujos iš Rusijos – toks sprendimas itin keistas, nes šiuo metu JAV eksportuoja daugiau dujų negu visos kitos pasaulio valstybės. Dėl infrastruktūros trūkumo beveik neįmanoma atgabenti dujų iš Apaleičijos į Bostoną. Niujorke dujas planuojama pervežti sunkvežimiais.
Padėtį Niujorke atskleidžia naujieji valstijos klimato įstatymai, kuriuose iškeltas griežčiausias visoje šalyje tikslas iki 2040 m. beveik visą valstijos elektrą gauti iš šaltinių, neišmetančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Valstijos planuose taip pat reikalaujama iki 2050 m. 85 proc. sumažinti pagal 1990 m. lygį visos ekonomikos mastu išmetamų dujų kiekį bei teikiamos paskatos atsisakyti šildymo nafta ir gamtinėmis dujomis. Namų šildymas sudaro 26 proc. viso Niujorko valstijos išmetamų dujų kiekio – tai antras didžiausias jų šaltinis po transporto.
Tačiau šiuo metu Niujorko gyventojai nuo dujų vis dar labai priklausomi – iš gamtinių dujų gaunama 40 proc. visos valstijos elektros energijos ir 60 proc. namų šildymo. Dėl geros infrastruktūros trūkumo komunalinių paslaugų įmonės importuoja dujas iš užsienio. Toks metodas itin neekonomiškas, nes už papildomas išlaidas transportui galų gale sumoka vartotojai. „Be to, taip kenkiama aplinkai, – teigia „National Grid“ generalinis direktorius John Pettigrew. Jo nuomone, būtų geriau atnaujinti senus dujotiekius ir statyti naujus. – Daug kas nori iškart peršokti į 2050‑uosius, tačiau iki tol problemoms išspręsti turime 30 metų.“
Tačiau aplinkosaugininkai laukti nenori. Tokios grupės kaip „Sierra Club“ ir „350.org“ ilgai kovoja prieš dujotiekius ir teisme dažnai susilaukia sėkmės. Judėjimą sustabdyti kasybą pradėjusios aplinkosaugos grupės gauna rekordiškai didelį finansavimą ir samdo puikius advokatus, o šiuo metu ėmė skirti daug dėmesio dujotiekiams, kuriems reikalingi įvairūs lengvai teismuose ginčijami federaliniai ir valstijų leidimai. Tačiau dėl dujotiekio po Hastono upe bylinėtis teisme net nereikėjo, nes valstijos reguliuotojai veiksmų ėmėsi patys.
Dujotiekį statyti norinčios įmonės „Williams Cos.“ atstovas spaudai el. paštu teigė, kad projektas labai svarbus Niujorko regiono ekonomikos augimui ir aiškino, kad naujiems vartotojams dujos neįjungiamos dėl to, kad valstija nesuteikia leidimo pradėti statybas.
Prezidentas Donaldas Trumpas bandė atimti valstijų teisę drausti statyti kelias valstijas jungiančius dujotiekius. Balandžio mėnesį Baltuosiuose rūmuose paskelbtas potvarkis, kuriuo siekta apeiti leidimų nesuteikiančius ir taip dujotiekių statybas stabdančių valstijų reguliuotojus. Tačiau politikos analitikai abejojo, ar D. Trumpo potvarkis bus veiksmingas, o po mėnesio Niujorko reguliuotojai įmonei „Williams“ atsisakė suteikti leidimą naudoti vandenį.
Kai kurios valstijos ir vietos vyriausybės imasi dar griežtesnių veiksmų. Kalifornijos Berklio miestas tapo pirmuoju miestu, uždraudusiu įrengti dujas naujuose pastatuose. Tokie įstatymai taip pat svarstomi dar keliuose miestuose, pavyzdžiui, Siatle, Los Andžele ir San Fransiske. Niujorke kyla chaosas vis augant maistą gaminti ir namus šildyti dujomis norinčių vartotojų paklausai ir tuo pačiu didėjant pasipriešinimui naujų dujotiekių statyboms.
„Nationl Grid“ prognozuoja, kad dėl ekonomikos augimo ir šildymą nafta šildymu dujomis norinčių pakeisti klientų gamtinių dujų paklausa pietinėje Niujorko dalyje per ateinančius dešimt metų išaugs maždaug 10 proc. Nepaisant A. Cuomo ambicijų, iki šildymas elektra ir elektrinės viryklės dar netapo populiarios, nes jos paprasčiausiai brangesnės. „Norime teikti klientams dujas, tačiau sistema neturi tokių galimybių, – teigia J. Pettigrew. – Reikia statyti dujotiekį, nes kitokių ilgalaikių sprendimų nėra.“
Paskubomis ieškodami kitokių sprendimų, kad benamės moterys galėtų įsikraustyti į namus, „Providence House“ svarstė namus apšildyti elektra. Tačiau norint atnaujinti namus reikėjo sumokėti papildomus 200 tūkst. dolerių ir laukti mažiausiai devynis mėnesius. Dėl to „Providence House“ pateikė skundą komunalines paslaugas Niujorke kontroliuojančiai Viešųjų paslaugų komisijai ir kreipėsi į „National Grid“ prašydami įjungti dujas. Panašu, kad pastangos nebus bevaisės – rugsėjo gale komisija įsakė „National Grid“ dujas įjungti. Į vieną iš dviejų namų benamės moterys galės įsikraustyti netrukus, šešiomis savaitėmis vėliau nei planuota, o kada bus galima įsikraustyti į kitą, priklauso nuo to, kada bus išduotas galutinis reguliavimo institucijos patvirtinimas.
Artėjant žiemai dujų laukia ir kiti Niujorko gyventojai. Politikai spaudžia „National Grid“ dujas kitiems vartotojams įjungti nepaisant to, kad dujotiekio nėra. Praeitą savaitę A. Cuomo pagrasino įmonei, jog jei nepradės tiekti dujų vis dar laukiantiems klientams 1 157 gyvenamuosiuose namuose ir smulkių verslų patalpose, bus skiriamos milijonų dolerių baudos. „National Grid“ teigė reikalavimams paklusianti.
Tačiau dujų vis dar laukia apie 20 tūkst. naujų klientų. Tuo tarpu reguliuotojai A. Cuomo paliepimu ėmė vykdyti tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kodėl „National Grid“ tikina negalinti teikti klientams dujų neturėdama prieigos prie dujotiekio, kurio šią žiemą užbaigti net neplanavo.