„National Weather Service“ duomenimis didžiausių šalčių, siekiančių -42 °C, sulaukta pačiame JAV centre įsitaisiusiame Kanzase, storiausias 40 cm sniego sluoksnis susiformavo Čikagoje, bet didžiausius nuostolius skaičiavo Teksasas. Kodėl apie tai rašau? Nes įvairūs, pakitusio klimato sukelti, ekstremalūs reiškiniai gali smogti bet kur ir bet kada. Baisiau yra ne pati stichija, o atsainus požiūris „ai nieko čia nenutiks, išgyvensime“.
15 milijonų laukė vandens
Jei Teksasas būtų nepriklausoma valstybė, apie ką pasvajoja ne vienas ten gyvenantis kaubojus, su savo 1,88 trilijono dolerių dydžio BVP, pasaulyje, prieš pat pandemiją, ji būtų įsitaisiusi pirmame dešimtuke – aukščiau 10 vietoje esančios Kanados ir 9 vietą užimančios Brazilijos. O šiuo metu gal net aukščiau ir Italijos. Todėl, kai vasario viduryje milijonai teksasiečių keturias dienas gyveno tamsoje, neturėdami galimybės gauti geriamojo vandens, sunku to nevertinti kaip sensacijos.
Šalčio bangos ir stiprios pūgos paralyžiavo Teksaso energetiką. Daugiau kaip 5 mln. namų ūkių ir tūkstančiai įmonių neturėjo elektros, kuri Teksase yra pagrindinis šildymo šaltinis. Dėl trūkusių vamzdžių, užšalusios technikos sutriko dujotiekių veikla, neveikė dujų ir naftos gavybos gręžinių įrenginiai, užšalo vėjo jėgainių turbinos, teko stabdyti vieną iš branduolinių reaktorių, nes žema temperatūra sugadino reaktoriaus aušinimo sistemos siurblius. Vasario šalčiai Teksase nusinešė mažiausiai kelių dešimčių gyvybes, bet realiai dar neaišku, kiek mirė ligoninėse, kai dėl elektros sutrikimų teksasiečiai negalėjo gauti būtinosios pagalbos.
Kai kuri šios stichijos statistika sunkiai suvokiama protu: 15 mln. žmonių šaltyje stovėjo eilėse, laukė geriamo vandens. Net ten kur vandentiekio vamzdžiai išliko sveiki, nesutrūkę, vandens tiekimo problemos kilo dėl neveikiančių užšalusių siurblių.
Į bankrotą stumiančios sąskaitos
Kai kuriose Teksaso valstijos rajonuose gyventojai elektros neturėjo keturias dienas. Rinkos dėsniai suveikė akimirksniu ir elektros kainos kosminiu greičiu šovė aukštyn. Jei 2020 m. vidutinė vienos MWh didmeninė kaina buvo 21 doleris, tai šių metų vasario 16 dieną ji šoktelėjo iki 9 tūkst. dolerių. Taigi gyventojai be minėtų problemų (geriamo vandens tiekimo problemos truko dar ilgiau nei elektros sutrikimai) gavo milžiniškas sąskaitas – už vienos savaitės elektros suvartojimą, namų ūkiui vidutiniškai buvo priskaičiuota apie 2 000 dolerių.
Dentono miesto administracija paskaičiavo, kad tik per vieną vasario 16 dieną, miestas energijai išleido daugiau nei per visus 2020 metus. Tiesa, valstijos valdžia iš karto ėmėsi svarstyti, kaip kompensuoti tokias sumas, o Teksase ir dirbantis D. Britanijos energijos tiekėjas „Octopus Energy Group“, pareiškė, kad prisiims padidėjusias energijos tiekimo išlaidas. Tačiau kiti tiekėjai tokių pažadų neskubėjo dalinti.
Teksasas turi visiškai nepriklausomą elektros gamybos ir tiekimo sistemą. 2002 m. šios valstijos elektros tinklai buvo decentralizuoti ir 85 proc. elektros energijos vartotojų galėjo pasirinkti energijos tiekėją. Rinktis tikrai buvo iš ko, tad siekiant pritraukti vartotojus, elektros tiekėjai ir gamintojai, neatsižvelgdami į galimas pasekmes, įvairiausiais būdais mažino sąnaudas ir kainas. Vienos elektros kompanijos siūlė fiksuotas kainas, todėl jas pasirinkę vartotojai išvengė kainų šuolio sukelto šoko. Tačiau nemaža dalis siūlė kintamą, nuo rinkos svyravimų priklausančią kainą, taigi šiuo atveju vartotojus turėjo pasiekti šokiruojančios sąskaitos.
Kas kaltas?
Vertindamas vasario įvykius Teksaso gubernatorius Gregas Abbottas pareiškė, kad ekologinė ūkio transformavimo programa „Green New Deal“ yra pražūtinga. Per šalčius sustojo vėjo jėgainės, pagaminančios 23 proc. Teksasui reikalingos elektros energijos. Vėjo turbinų darbas sutriko, nes Teksase jos yra mažiau atsparios šalčiams nei JAV šiaurėje ar Kanadoje, kur šalčiai nieko nestebina, kur energetikai renkasi žemas neigiamas temperatūras atlaikančius įrengimus. Kalbant apie energetiką, Teksasas yra unikalus JAV žemėlapyje: šios valstijos vėjo jėgainės elektros energijos pagamina daugiau nei bet kurios kitoje JAV valstijoje ir net tris kartus daugiau nei „ekologiškosios“ Kalifornijos vėjo jėgainės. Tačiau praėjus kelioms dienoms valstijos gubernatorius vis tik pripažino, kad nuvylė visi energijos šaltiniai. O nuostoliai dėl dujų įrenginių gedimo buvo penkis kartus didesni už vėjo energijos sistemų nuostolius – dujų jėgainės irgi sustojo, nes tiesiog nutrūko kuro tiekimas.
„Wall Street Journal“ paminėjo, kad atsakomybę už Teksaso sušalimą turėtų prisiimti ir buvęs JAV prezidentas Barackas Obama, nes būtent jo valdymo metu JAV atsisakė 90 GW galios akmens anglimi kūrenamų jėgainių, jas pakeisdama vėjo ir saulės energijos šaltiniais, bei dujomis kūrenamomis jėgainėmis. Kliuvo J. Bideno administracijai, kad „skatina nepatikimų atsinaujinančios energijos šaltinių plėtrą“.
Perkūnas iš giedro dangaus?
Ar vasario vidury sušalęs Teksasas buvo staigmena? Naujas posūkis valstijos gyvenime? Nepanašu. Nors JAV Energetikos departamento ataskaitos rodo, kad šioje valstijoje, 1992 – 2009 m. laikotarpiu, 18 didesnio mąsto elektros energijos tiekimo sutrikimų sukėlė audros, o 8 kartus ekstremalūs karščiai ir tame dokumente nieko nerašoma apie šalčius, tačiau 2011 m. vasario mėnesį Teksasą irgi buvo užgriuvusi šalčio ir sniego banga. Tą kartą valstijos paralyžius truko kiek trumpiau, nepilnas tris paras ir, beveik 30 mln. gyventojų turinčioje valstijoje, palietė „tik“ 3,2 mln. elektros tinklo vartotojų. Teksasas gavo rimtą pamoką ir buvo perspėtas, kad energetikos infrastruktūra nėra tinkama šaltam orui bei sulaukė konkrečių rekomendacijų liečiančių energetikos sistemų apšiltinimą. Bet tai buvo rekomendacijos, o ne reikalavimai, todėl ir liko popieriuje. Juolab, ką ten šiltinsi, kai sausį ir vasarį temperatūra retai krenta žemiau nulio, kai žiemos metu ne taip retai lepina keliolikos laipsnių šiluma.
Teksasas sunaudoja daugiau elektros energijos nei bet kuri kita JAV valstija, nors jame gyvena 10 mln. gyventojų mažiau nei Kalifornijoje. Tačiau du trečdaliai Kalifornijos gyventojų gyvena šalia vandenyno, o vandenynas labai gerai „numalšina“ oro temperatūros svyravimus. Vasarą Kalifornijoje, kur kas rečiau nei Teksase, tvyro tokie nepakeliami karščiai, kad be kondicionieriaus gyventi labai sunku. Nei vienas iš keturių didžiausių Kalifornijos miestų žiemos metu nežino kas yra sniegas, o štai kai kuriuose Teksaso regionuose šaltis ir sniegas žiemos metu nėra neįprastas dalykas.
Kasmet 139 tornadų sulaukiantis, pagal šį skaičių pasaulyje pirmaujantis, Teksasas gali pasigirti subtropiniu klimatu, bet vakariniuose ir šiauriniuose valstijos regionuose vyrauja ne jūrinis, o kontinentinis klimatas, temperatūra žiemą yra gerokai žemesnė, o vasarą aukštesnė nei arčiau Meksikos įlankos esančioje Teksaso dalyje. 1956 m. vasarį šiaurinėje Teksaso dalyje rekordinė sniego pūga siautė visą savaitę, Vega miestelyje sniego dangos storis pasiekė 150 cm. 1987 m. Teksaso vakaruose, prie pat Meksikos esančiame El Paso mieste, garsėjančiame švelniu šiltu klimatu, per parą iškrito 57 cm sniego. Kas dėl šalčio, tai reikia pasakyti, kad sausį ir vasarį naktimis temperatūra kai kuriuose regionuose gali nukristi žemiau nulio, tačiau didelių reikšmių nepasiekia. Išimtis 1933 m., kai vasario 8 dieną vakaruose esančio Seminolo miestelyje buvo užfiksuota 31 °C šalčio.
Šių metų vasario 16 d. Dalaso tarptautiniame oro uoste temperatūra nukrito iki 19 °C šalčio ir buvo žemiausia Dalase per 72 metus. Pas mus Lietuvoje, prie tokios temperatūros niekas nesustoja. Teksase griūna visas gyvenimas. Galėjo ir negriūti, jei valstija būtų išmokusi praeities pamokas. Gal būtų ir išmokusi, jei tų pamokų būtų buvę daugiau.
Kas negerai?
Šių metų vasario vidurio įvykiai Teksase jau įvardinti kaip nekompetentingumo, kvailumo, vizijos stokos ir bet kokia kaina siekiamo pelno padarinys, gerai atskleidžiantys ir JAV infrastruktūros būklę.
Incidentai susiję su elektros tiekimo sutrikimus JAV nėra reti. Ne išimtis net ir Silicio slėnis. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitos rodo, kad JAV infrastruktūros kokybės vertinimas pastaruoju metu krito žemyn ir jei 2002 m., pagal šį rodiklį, šalis buvo penktoje vietoje, tai 2019 m. (kol kas tai – naujausias reitingas) nukrito į tryliktą vietą. Tiesa, tai gerokai aukščiau nei Lietuvos užimama 41 vieta.
Nuo XX amžiaus 7 dešimtmečio, kai buvo sukurtos pagrindinės JAV infrastruktūros sistemos, gyventojų skaičius šalyje beveik padvigubėjo. Prieš trejus metus Amerikos inžinierių asociacija (ASACE) šalies infrastruktūrą įvertino „D +“, t. y. „daugumoje žemiau standarto“, „su didele avarijų rizika“. JAV yra 600 tūkst. tiltų, iš jų 40 proc. vyresni nei 50 metų, be to kas ketvirtą JAV tiltą reikia skubiai remontuoti. Keleiviniai traukiniai važiuoja dvigubai lėčiau nei greitieji Europos traukiniai Europoje. 2019 metais 20 proc. visų civilinės aviacijos skrydžių vėlavo. Internetas brangesnis ir lėtesnis nei daugelyje išsivysčiusių šalių, o 18 mln. amerikiečių jo apskritai neturi. Kelių būklė taip pat netenkina, avaringumas ir spūstys didėja. Visose JAV upėse yra 90 tūkst. užtvankų, 15 tūkst. reikalingas remontas, iš jų 2 tūkst. yra kritinės būklės. 926 JAV uostai daugiausiai aptarnauja tarptautinį jūrų transportą ir nors laivininkystė naudoja vis didesnius krovininius laivus, tačiau uostų rekonstrukcija ir gilinimas vėluoja.
Skirtumus tarp JAV ir Europos (pagal infrastruktūros kokybę pasaulyje pirmauja Singapūras, bet pirmame dešimtuke yra daug Europos šalių: Nyderlandai, Šveicarija, Ispanija, Vokietija, Prancūzija, Austrija) galima nesunkiai paaiškinti: Europos šalys infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai vidutiniškai išleidžia apie 5 proc.. BVP, o JAV – 2,4 proc. (Kinija – net 8 proc.). Daugelyje šalių teisės aktai leidžia vyriausybėms nustatyti prioritetus – decentralizuota JAV sistema to nesugeba padaryti. Vašingtonas finansuoja tik 25 proc. viešosios infrastruktūros. Visa kita tenka atskiroms valstijoms arba privatiems investuotojams.