O jei dar pridursime, kad regiono sostinė Jakutskas pastatytas ant amžinojo įšalo, kuris ėmė tirpti ir ardyti kelius bei pastatus, pateisinti klimato kaitą stabdančių priemonių imtis delsiančią vyriausybę bus sunku.
„Gyvenau čia visą gyvenimą – prisimenu, kokios žiemos būdavo anksčiau, ir matau, kokios jos dabar, – pasakoja Jakutsko merė Sardana Avksenteva. – Galiu patvirtinti, kad klimato atšilimas – labai rimta problema.“
Tačiau 1 000 km į šiaurę nuo Jakutsko ant Arkties vandenyno kranto įsikūrusio merdėjančio Tiksio miestelio gyventojai su tuo nesutiktų. Itin šaltoje vietovėje pastatytam miesteliui atšilimas atnešė daug gero. 1980 m. Arkties vandenyno ledas šilčiausiu laikotarpiu dengdavo mažiausiai 7,9 mln. km², tačiau praeitais metais dengė tik 4,6 mln. km² – dėl to „Šiaurės jūros keliu“ vadinamas laivų maršrutas gali tapti pasauline laivybos arterija.
Per artėjančius šešerius metus Rusijos vyriausybė jo vystymui pažadėjo skirti 735 mlrd. rublių (apie 10 mlrd. eurų). Plaukiant šiuo maršrutu krovinius iš Azijos į Europą būtų galima pristatyti keliomis savaitėmis anksčiau, negu plaukiant per Sueco kanalą – o Rusija už pagalbą juos saugiai pergabenti būtų pasiruošusi atsirėžti nemažą pelno dalį. Todėl Tiksyje neseniai pastatyta nauja karinė bazė, be to, svarstoma už 2,5 mlrd. rublių pastatyti uostą.
Ketvirtoje pagal išmetamo anglies dioksido kiekį valstybėje diskusijoms apie klimato kaitą įtaką daro tiek prognozuojantys galimas katastrofas, tiek įžvelgiantys progų pasipelnyti. Rusija pasirašė Paryžiaus susitarimą, tačiau vienintelė iš didžiausių teršėjų jo nepatvirtino (dar reikėtų atmesti JAV, nes prezidentas Trumpas šiuo metu ruošiasi panaikinti susitarime numatytus suvaržymus).
Rusija pagal išgaunamą naftos ir dujų kiekį yra antroji pasaulyje, be to, turi daugybę ledo sukaustytų pakrančių ir didžiulių retai gyvenamų regionų, todėl yra manančių, kad šioms vietovėms keliais laipsniais atšilęs klimatas nepakenktų.
2017 m. vykusiame Arkties forume Vladimiras Putinas klimato kaitą pavadino „optimizmo teikiančiu veiksniu“ ir pridūrė, kad „šiame regione klimato kaita sudaro geresnes sąlygas ekonominei veiklai“. Kartą jis pajuokavo, kad dėl klimato kaitos rusai galės mažiau išleisti kailiniams.
Tačiau ir pats Putinas šią vasarą vykusiame G20 susirinkime pripažino, kad neigiamas klimato kaitos pasekmes ignoruoti darosi vis sunkiau. Atšilimo greitis Rusijoje dvigubai viršija pasaulio vidurkį, todėl valstybė patiria daugybę su klimato kaita siejamų nelaimių. Dėl to Ekonominės plėtros ministerija sprendimus dėl klimato kaitos politikos ėmė priiminėti greičiau – šiuo metu kuriamas nacionalinis prisitaikymo prie klimato kaitos planas bei rašomi anglies dioksido išmetimo apmokestinimą bei kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų reguliavimą numatantys įstatymų projektai.
Anksčiau šiais metais didžiausia Rusijos pramonės lobistų organizacija paskelbė nebesipriešinsianti Paryžiaus susitarimui. Rusijos įmonės „suprato, kad likdamos nuošalyje praras daugiau, negu prisijungusios prie kovos“, – teigė lobistų organizacijos klimato kaitos ir aplinkosaugos komiteto vadovas Mikhail Yulkin. Ekonomikos ministras Maxim Oreshkin žurnalui „The Economist“ teigė, kad susitarimas netrukus bus patvirtintas. Sklinda gandai, kad patvirtinimo laukiama šį rudenį.
Vis dėlto susitarimo patvirtinimas praktiškų pasekmių turės nedaug. Paryžiaus susitarime Rusija pasižadėjo išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti kaip atsparos tašką naudojant 1990 m. lygį – nuo to laiko praėjus metams žlugo sovietų sunkioji pramonė, o Rusijos ekonomika nusmuko, todėl norint kaip pasižadėta susitarime iki 2030 m. išmetamo anglies dioksido kiekį sumažinti 25–30 proc., šiandien mažesnę pramonę turinčiai Rusijai išmetamų dujų kiekio sumažinti beveik nereikės.
Piliečių spaudimas imtis rimtesnių priemonių taip pat nedidelis. Kad klimato kaitą sukelia žmonės, tiki tik 55 proc. Rusijos gyventojų – šiek tiek mažiau, negu prieš dešimt metų. Diskusijos apie klimato kaitą Rusijoje nustumiamos į pašalę. Atlikus apklausą, dėl ko rusai jaudinasi labiausiai, paaiškėjo, kad vis dar pirmauja korupcija ir šalies ekonominė padėtis, o klimato kaita liko tik devintoje vietoje.
Į šią problemą nekreipia dėmesio net iš visų pusių puolama Rusijos opozicija – oficialioje opozicijos lyderio Alexei Navalny programoje klimato kaita neminima nei karto. Nors protestuoti prieš korupciją susirenka tūkstančiai jaunuolių, pasak „Penktadieniai ateičiai“ (Fridays for the Future) judėjimo grupę Rusijoje subūrusio 22‑ejų smuikininko Arshak Makichyan, šalyje judėjimas turi vos 50–100 aktyvių narių.
O Rusijos lyderiai anglies dioksido išmetimą laiko pernelyg tolima ir dėmesio neverta problema. Vyriausybės ekspertų grupė mano, kad iki 2040‑ųjų pasaulyje anglies dioksido mažiau išmetama nebus, o kitoms valstybėms tikrai reikės Rusijos angliavadenilio. „Neįmanoma jų įtikinti, kad kada nors ateityje žmonės nustos pirkti tokį kurą, – teigia Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos Aplinkosaugos ir gamtinių išteklių ekonomikos centro direktorius Georgiy Safonov. – Jiems įdomu tik tai, kad kurą perka dabar.“
O jei Rusija taps ekologiškesne, gali būti, kad Vakarų aplinkosaugininkams tai nepatiks. Valstybėje klesti atominė energija, be to, gaunama ir daug užsakymų iš užsienio. Tuo tarpu V. Putinas neseniai nustebino klausytojus užsipuolęs vėjo turbinas bei tikindamas, kad šios kenkia paukščiams ir, pasak jo, kirminams. „Vėjo turbinos dreba, todėl kirminai išlenda į paviršių, – tikino jis. – Tai – ne juokai.“
Šiltesnė temperatūra džiugina rusus, manančius, kad atšilus klimatui bus lengviau pasinaudoti gamtiniais ištekliais, praplėsti dirbamos žemės plotus, sumažinti sąskaitas už šildymą ir pasipelnyti iš Šiaurės jūros kelio. Tačiau ar iš tiesų pavyktų privalumais pasinaudoti, neaišku. Palyginus su tradiciniais jūrų keliais, pavyzdžiui, Sueco kanalu, Šiaurės jūros keliu vis dar naudojasi tik mažytė laivų dalis, tad norint išnaudoti galimą kelio potencialą reikėtų daug investicijų.
Nors dirbti žemes šiauriniuose regionuose gali tapti lengviau, šios žemės plyti toli nuo tradiciniuose ūkininkystės regionuose įrengtos infrastruktūros ir logistinių tinklų, be to, toli gyvena ir patirties žemės ūkyje turintys žmonės. O tradiciškai ūkininkyste užsiimančiuose regionuose ūkininkai turės keisti auginamus augalus ir kęsti vis dažnesnes sausras. „Blogos pasekmės neabejotinos, o norint sulaukti gerųjų reikės labai pasistengti“, – teigia Rusijos Voeikovo geofizinės observatorijos direktorius Vladimir Kattsov.
Be to, vis daugėja neįprastų klimato reiškinių. 2000 m. Rusijos meteorologijos tarnyba užfiksavo 141 „ekstremalų meteorologinį reiškinį“, t. y. atšiaurias klimato sąlygas (pavyzdžiui, karščio bangas ar itin stiprius vėjus), sukeliančias pavojų žmonėms ir galinčias turėti rimtų ekonominių pasekmių. Praeitais metais tokių reiškinių buvo 580.
Aplinkosaugos ministerija įspėja, kad dažni ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai didžiulėje Rusijos teritorijoje gali turėti nepaprastai daug katastrofiškų pasekmių. Plis šių laikų užkrečiamos ligos, o tirpstant įšalui atsivėrus senoms kapinėms, gali grįžti ir išnykusios ligos. Suminkštėjus žemei gali sugriūti visa Arkties miestų infrastruktūra (Jakutske vietiniai jau pradėjo vadinti vieną ant tirpstančio ledo pastatytą pasvirusį devynaukštį savo „pasvirusiuoju Pizos bokštu“).
Tolimuosius Rusijos rytų regionus nusiaubusių staigių potvynių padaugės. Be to, padažnės ir plaučius svilinančių miško gaisrų, panašių į tuos, kurie šią vasarą nuniokojo Sibirą. „Gamta siunčia mums įspėjimus“, – teigia S. Avksenteva. Tiek Rusijai, tiek visam pasauliui nepakenktų į juos atsižvelgti.