Tai – apie ją.

Turkijos pramonės ir technologijų ministras Mustafa Varankas interviu naujienų agentūrai „Anadolu“ vasario 28 dieną pasidžiaugė jo šalies sukurta hibridiniu varikliu varoma raketa, kurią turkai planuoja naudoti skrydžiams į Mėnulį. Pasak ministro, raketa yra dalis Turkijos programos, pašauktos išvesti šalį į kosmoso aukščiausiąją lygą. Vasario 9-ąją ir prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pristatė programą 2023–2028 metams, pagal kurią turkai planuoja nuosavą kosmodromą, pasiųsti žmogų į kosmosą, iškelti į Žemės orbitą civilinės bei karinės paskirties palydovus.

Birželio 1-ąją Pietų Korėja pristatė modelį savo pirmos, 2010 metais pradėtos kurti, raketos „Nuri“ prieš planuojamą jos paleidimą spalį. „Nuri“ gamybai valstybė skyrė apie 1,8 milijardo dolerių; 200 tonų raketa pajėgi transportuoti 1,5 tonos palydovą.

Elono Musko kompanija „SpaceX“ gegužės 27 dieną minėjo šimtąjį sėkmingą sunkiosios raketos „Falcon 9“ paleidimą (paskutinė „Falcon 9“ avarija nutiko 2015-ųjų birželį). Tai buvo ir 29 nuo 2019-ųjų gegužės 60 interneto palydovų išvedimas į Žemės orbitą pagal projektą „Starlink“.

Prieš tai balandžio 15-ąją leidinys „Space News“ informavo, jog „SpaceX“ atsirinko raketą nešėją, kuri 2023-aisiais gabens į Mėnulį JAV Kosmoso agentūros NASA aparatą „Griffin-1“. Pagal sutartį su kompanija „Astrobotic“, tai bus „Falcon Heavy“. „SpaceX“ interneto puslapyje nurodoma, kad vieno „Falcon Heavy“ paleidimo mažmeninė kaina siekia 90 milijonų dolerių, reikšmingai mažiau, nei siūlo valstybinės sutartys.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)