Neseniai vykusioje konferencijoje Australijos Perto miesto įmonės „Woodside Petroleum Ltd.“ technologijų direktorius Shaun Gregory teigė, kad inžinieriai vaizdo įrašą, kuriame moko žaislinį robotą mojuoti, nufilmavo „kvailiodami“, tačiau JAV kosmoso agentūrai patiko. NASA susisiekė su įmone ir ėmė kartu tirti, kaip naudojantis robotų technologijomis įveikti tolimose, sudėtingomis sąlygomis pasižyminčiose vietovėse kylančias problemas.
Būtent tokio bendradarbiavimo ir trokštama didžiausioje Australijos valstijoje. Regione dirba viena didžiausių pasaulio gamtinių išteklių įmonių, todėl tikimasi, kad jis pritrauks naujų technologijų, padedančių kalnakasybos ir naftos žvalgybos įmonėms sumažinti kainas ir padidinti našumą.
„Vakarų Australija turi puikią galimybę tapti pasaulio gamtinių išteklių technologijų ir inovacijų centru, – praeitą savaitę Perte vykusioje inauguracinėje „Resources Technology Showcase“ konferencijoje teigė naujasis kalnakasybos milžinės „BHP Group“ generalinis direktorius Mike Henry. – Automatizuotas krovinių vežimas, robotų technologijos, dronai, didelių duomenų kiekių analizė ar dirbtinis intelektas – visa tai keičia mūsų veiklą.“
NASA paskolino „Woodside“ savo projekto „Robonaut“ technologiją, kad padėtų ieškoti būdų saugiau ir našiau dirbti naftos ir dujų platformose atviroje jūroje, tuo pačiu tikėdamasi, kad gautas žinias bus galima pritaikyti ateities misijoms mėnulyje ir galbūt net Marse. Anksčiau NASA pažangių tyrimų programai vadovavęs Jason Crusan kovo mėnesį persikėlė į Pertą ir prisijungė prie „Woodside“ technologijų skyriaus.
„Vakarų Australija – vieta, kurioje galima rasti atsakymus į svarbiausius pasaulinės energijos gavybos klausimus tuo pačiu užtikrinant, kad ši veikla vykdoma tvariai“, – el. laiške teigė J. Crusan.
Valstybės pietvakariniame pakraštyje ant Indijos vandenyno kranto įsikūręs Perto miestas apsuptas Australijai būdingo geležies raudonumo dirvožemio ir didžiulių kasyklų, sudarančių valstybės ekonomikos pagrindą. Čia taip pat veikia tokios įmonės kaip „Woodside“, kurios eksploatuoja didžiulius atviroje jūroje prie vakarų Australijos krantų plytinčius naftos ir gamtinių dujų telkinius.
2 mln. gyventojų turintis Pertas kartais vadinamas labiausiai izoliuotu pasaulio miestu (artimiausias daugiau negu 100 tūkst. gyventojų turintis miestas Adelaidė įsikūręs daugiau kaip už 2 000 km), todėl čia tvyro tyrinėtojų dvasia, puikia deranti su ambicija tapti inovacijų centru.
„Mes puikiai mokame pritaikyti technologijas pramonės problemoms spręsti“, – interviu teigė valstijos kasyklų, naftos ir energetikos ministras Bill Johnston ir pridūrė, kad labai tikisi pagilinti ryšius tarp Perto universitetų ir įmonių sektoriaus.
Vienas tokių ryšių pavyzdžių – projektas „Centre for LNG Futures“, vadovaujamas Vakarų Australijos universiteto ir remiamas tokių energetikos milžinių kaip „Chevron Corp.“ ir „Royal Dutch Shell Plc.“
Projekto vykdytojai planuoja Perto užmiestyje pastatyti nedidelę suskystintų gamtinių dujų talpyklą, kurioje bus galima išmėginti naujus sumanymus. Praeitą savaitę vykusiame renginyje valstijos vyriausybė taip pranešė, kad bus atidaromas naujas tyrimų centras vystyti povandeninėms inžinerijos technologijoms naftos ir dujų gavybai jūroje. Centrui taip pat vadovaus Vakarų Australijos universitetas bei „Chevron“ ir „Woodside“.
Pertas – taip pat ir svarbus ekologiškos ekonomikos vystymui reikalingų mineralų centras. Dėl didelio svarbiausio baterijų elemento išgavimu ir vystymu susidomėjusių įmonių skaičiaus vietos gyventojai net ėmė vadinti miestą „ličio slėniu“. „Future Battery Industries“ tyrimų centras Curtino universitete – pramonės, vyriausybės ir universitetų bendrų pastangų išnaudoti greitai augančio sektoriaus galimybes rezultatas.
O 1 300 km į šiaurę nuo Perto įsikūręs geležies rūda garsėjantis vakarų Australijos Pilbaros regionas jau ilgai pirmauja savaeigių transporto priemonių srityje. „Fortescue Metals Group“ buvo pirmoji įmonė, pradėjusi komerciniu mastu naudoti savaeigius „Caterpillar Inc.“ transportavimo sunkvežimius ir tikisi tapti pirmąja kalnakasybos įmone, turinčią visiškai automatizuotų transporto priemonių parką. Tuo tarpu įmonė „Rio Tinto Group“ iš biuro Perte nuotoliniu būdu valdo pirmąjį pasaulio automatizuotą ilgų distancijų krovininių geležinkelių tinklą, jungiantį geležies rūdos kasyklas su įmonės patalpomis Pilbaros uoste.
Nors nerimauta, ar atomizavimas neatims darbo vietų, pramonės atstovai tikina, kad dėl to paprasčiausiai atsiras kitokio tipo darbų. Leiboristų valdoma valstijos vyriausybė, kuri turi artimų ryšių su kalnakasybos ir gamtinių dujų pramone ir buvo kritikuojama dėl menkų pastangų kovoti su klimato kaita, tvirtina, kad naujos technologijos bus našesnės ir sumažins išmetamo anglies dioksido kiekį.
„Rio Tinto“ geležies rūdos operacijų transporto infrastruktūros vadovas Ivan Vella konferencijoje teigė, kad įmonės „AutoHaul“ automatizuotų traukinių programa sulaukė daugelio įmonių ir pramonės šakų susidomėjimo, o tarp jų ir I klasės geležinkelių operatorių JAV. Pasak jo, domėtasi ne tik savaeigiais traukiniais, bet ir kitais projekto aspektais, pavyzdžiui, darbu su vyriausybe ieškant būdų, kaip „AutoHaul“ galėtų padidinti pervažų saugumą.
„Kitos įmonės gali pasirinkti bet kurį projekto aspektą, – teigė jis, – jei tik šis joms naudingas ir gali pakeisti darbą į gerąją pusę.“